Ramūnas Karbauskis: iš Lietuvos investuotojus atbaido valdančiųjų gąsdinimai karo grėsme

„Deja, pas mus nebeateina užsienio investicijos ne dėl to, kad pas mus aukšti mokesčiai ar žemi mokesčiai. Jos neateina dėl mūsų užsienio politikos ir geopolitinių įtampų“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

„Kada užsienio šalių ambasadoriai girdi pareiškimus, kad liko dvi dienos ar du mėnesiai liko iki karo, mūsų pačių Lietuvos ministrų (...) pareiškimus, tokiu atveju žinia, kurią jie praneša savo valstybėms, nėra labai palanki Lietuvai“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.

Pats „Agrokoncerno“ vadovas teigia Lietuvos politikų gąsdinimais karo grėsme netikintis ir dėl to toliau investuojantis į savo verslo plėtrą. O Lietuvos saugumą, anot verslininko, garantuoja Vakarų sąjungininkų, tokių kaip JAV, parama Ukrainai.

„Lietuvos užpuolimas reikštų Trečiąjį pasaulinį karą ir reikštų didžiulį karinė konfliktą. Rusija, kovodama, vykdydama agresiją Ukrainoje, bandydama užimti kelis kaimus, to negali padaryti mėnesiais, metais. Kad jie išplės tą karą į kitus regionus, tai visiškai neįmanoma“, – akcentavo jis.

Tiesa, R. Karbauskio teigimu, dėl Lietuvos politikų retorikos apie karą šiuo metu ir mokestinė aplinka šalyje yra nepalanki. Todėl, anot jo, net pakėlus pelno mokestį 2 proc. punktais, lėšų į biudžetą būtų surinkta mažiau.

„Mes gi šiandien turėjome faktus, kad Lietuvą palieka tie, kas net ir sutartis turėjo dėl investicijų. Tai yra politika, kuri kenkia Lietuvos ekonomikai, ir šitoje situacijoje jokie mokesčiai mūsų neišgelbės. (...) Mes galime jų surinkti mažiau nei prieš metus, nes sumažės (mokesčių surinkimo – ELTA) bazė“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.

Anot buvusio parlamentaro, Lietuvos verslo aplinkai pakenkė ir konfrontacija su Kinija, dėl kurios, R. Karbauskio teigimu, šalis prarado daugiau nei 100 mln. eurų.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.