O gal ne tokia jo užduotis buvo? Tačiau tokie yra tik mūsų pasvarstymai, gamtoje viskas dėliojasi teisingai ir tvarkingai, pavasaris net vėsiu oru daro savo darbus ir visai neatsilieka nuo savo grafiko.
Ar pamenate, kaip mes laukėme pavasario? Sakėme judėsime, darbuosimės, gyvensime su gamta, jos ritmu ir nuveiksime... stačiai - kalnus nuversime. Tačiau įvyko taip, kad daugelis suprato esantys pavasaryje, kai jis buvo nukeliavęs toli toliausiai - kovo gale.
Dabar jam liko mėnuo, taigi - pradedame skaičiuoti baigiamojo pavasario etapo dienas ir įvykius. Jų bus daug, jie taip greitai keis vieni kitus, kad galime nesuspėti jų pamatyti, nutverti.
Dabar gyvename laiką, kai gamta po karščio antplūdžio stabdo skubančius savo vaikus - jūs jau žinote, esate pastebėję, kad kiekvienas ne savo laiku ištinkantis kaitros protrūkis būtinai iššaukia vėsos periodą. Galime tik spėlioti, jog taip siekiama protingo balanso, niekam nenaudingo skubėjimo užkardymo.
Ar tikrai tai tiesa, atsakymas lauktinas, bet jo niekas nepateiks - gamtos ženklų, požymių skaitymas iki šiol yra neįkandamas mokslui. Ypač neaišku su prognozėmis - joms ne visada padeda net tiksliausi prietaisai. Bet grįžkime į šių metų pavasarį.
Tai, ką matėme iki šios dienos, yra ankstyvo lietuviško pavasario versija. Žinoma, mes jau pripratome prie pakitusių gamtos ciklų ir pradedame tikėti, kad ievos turi žydėti balandžio vidury, alyvos - ant balandžio ir gegužės ribos, o sodai... geriau jie jau neskubėtų, nes didžiausias žydinčių vaismedžių priešas yra šalnos. Jos šiuo metu yra labai realios. Maža to - ne tik jos, bet ir tikras sniegas, šlapdriba...
Mūsų obelys, kriaušės ar slyvos - ne iš gamtos, todėl joms gamtos tikrovė gali būti pavojinga. Tą patvirtina kiti - tikrieji mūsų laukiniai augalai, kurie nuo šalnų nukenčia be galo retai. O gyvūnai nei šalnų, nei vėsos nebijo: štai dabar miškuose gimsta briedžiukai - mamos briedės neturi kaip juos šildyti, jiems tenka kliautis savo kailiuku ir tarp girios samanų, žolių išgulėto guolio jaukumu. Lapiukai, vilkiukai, barsukų vaikai gimsta urvuose, irštvose, prie jų glaudžiasi šių mažiukų mamos. O strazdų vaikai jau plunksnuoti, tik nakčia juo dar šildo strazdienės plunksnos. Ritasi gerviukai, ančiukai. Iš inkilų ar uoksų iššoko pirmųjų vadų klykuoliukai. Visi kiti paukščiai dar peri. Jiems prieš akis dar visas pavasario mėnuo.
Ar jau girdėjote gegutę? Laikas jai grįžti, nes čia pat gegužė, gegutės mėnuo. Kol buvo taip vėsu, žinojome - gegutei toks oras visai netinka. Gegutės jau čia pat, kažkur netoli. Kai atšils, jas išgirsime. Todėl visus perspėjam: nė žingsnio į gamtą, net į savo kiemą be kišenėje žvangančių smulkių pinigėlių! Kai gegutė jus užkukuos, pabarškinkite juos saujoje, parodykite gegutei ir, matysite, įvyks stebuklas - visi metai bus jei ne turtingi, tai labai sėkmingi. Sakysite - ar tai ne juokas? Ne, taip tikrai būna... būna tiems, kurie šiais ženklais ir gegute tiki. Na, o jei netiki, jiems viso to neteks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą