Klaipėdos psichikos sveikatos centras įgyvendina dešimtmečio projektą

Atsivėrė kelias į Dienos stacionaro įkūrimą
 
Priklausomybės ligų centro Klaipėdoje tėvas, vienas farmakoterapijos metadonu šalyje pradininkų, pirmojo Baltijos šalyse anoniminio konsultacinio kabineto steigėjas, įvairių darbo grupių Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) narys, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas, gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis, nepaisant buvusių nesėkmių, ryžtingai eina dar prieš gerą dešimtmetį užsibrėžto tikslo link. Klaipėdos psichikos sveikatos centre, rodos, pagaliau įgyvendinami Psichikos sveikatos dienos stacionaro įrengimo darbai.
 

„Tai – mano gyvenimo epopėja, – sako vadovas, prisiminęs dėl to numintus kelius. – Dienos stacionaras turėjo atsirasti prieš penkiolika metų iš europinių lėšų. 

Dėl formalių priežasčių iš dvidešimties centrų, kurie aplikavo dienos stacionaro įkūrimui, tik vienas negavo SAM pritarimo, nors Centrinė projektų vertinimo agentūra (CPVA), kuri administruoja europines lėšas, mūsų projektą palaikė“, – seną istoriją prikėlė A.Slatvickis.

 
Buvo ir antras mėginimas. Šįkart kurti psichosocialinę reabilitaciją. Tuo tikslu už savo lėšas įstaiga suremontavo seną nenaudojamą pastatą. Giliam nusivylimui, ruošiantis teikti minėtas paslaugas, 2020 pradžioje užklupo dar vienas nelemtas kliuvinys – karantinas.
 
„Nors su Klaipėdos teritorine ligonių kasa jau buvome pasirašę sutartį, pradėti veiklos negalėjome. Mat pagal organizuojamą veiklą buvo numatyta dirbti grupėse, kas karantino metu buvo tiesiog neįmanoma“, – kaip sustojo projektas, aiškina vadovas. Pastatą, kuris, kaip jau minėta, buvo suremontuotas įstaigos lėšomis, solidarizuojantis ir gelbėjantis nuo pandemijos, teko paaukoti savivaldybei – jame buvo įkurta Karščiavimo klinika. Vėliau pastatas veikė kaip skiepų nuo pandemijos pastotė.
 
Baigiantis pandemijai ir susigrąžinus pastatą, gydymo įstaiga apskaičiavo, kad įkainiai už numatytas paslaugas pernelyg maži, tad sėkmingai veikti ir prie didelių ambicijų nepavyktų. Reali viltis Dienos stacionarui atsirasti atsirado 2023 metų pradžioje. Tiesa, jei psichosocialinei reabilitacijai teikti turimų patalpų pakako, Dienos stacionarui – ne. Mat pastarojo veikla gerokai platesnė, dėl ilgesnio darbo laiko su pacientais reikalinga organizuoti ir maitinimo paslaugas.
 
Šiandien projekto įgyvendinimo sutartis tarp Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir CPVA pasirašyta. Steigiant Dienos stacionarą bus rekonstruojamas vieno aukšto pastatas, esantis Galinio Pylimo gatvėje. Kaip aiškina A.Slatvickis, pastato patalpų plotas apie 105 kv. m. Projektavimo darbai jau vyksta.

Atliekant pastato rekonstrukciją planuojama pastatyti antrą pastato aukštą, sutvarkyti teritoriją aplink pastatą: įrengti nuogrindą, naujas stovėjimo aikštelių ir šaligatvių dangas, įrengti mažosios architektūros elementus (suoliukus, šiukšliadėžes, dviračių stovus ir kt.). Po rekonstrukcijos bendras pastato plotas sieks apie 200 kv. m.
 
Įgyvendinus šį projektą, Dienos stacionaro pacientams, sergantiems psichikos ligomis ar ištikus sunkiai gyvenimiškai problemai, bus sudaroma galimybė gydytis ir sveikatą susigrąžinti kuo mažiau keičiant jų gyvenamąją aplinką ir nusistovėjusį dienos ritmą.
 
Projektas finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Patvirtinta projekto suma 606 282,00 eurų, iš kurių ES finansavimas siekia 430 667,00 eurų.
 
„Dabar vyksta projektavimo darbai“, – sako A.Slatvickis, kol kas sau leidžiantis tik atsargiai paspėlioti, kada bus galima kirpti Dienos centro atidarymo juostelę. – Geriausiu atveju 2025-ųjų metų pabaigoje.“
 
Kalbėdamas apie Dienos stacionarą vadovas akcentuoja svarbų aspektą – kad jo paslaugos būtų efektyvios, reikia suburti gerai parengtų specialistų komandą. Taigi paraleli užduotis – surasti gydytoją psichiatrą, psichikos sveikatos slaugytojus, psichologus, socialinius darbuotojus, užimtumo ir muzikos terapeutus bei kitus specialistus.
 

Nusipelniusios gydytojos vardą pelniusi gydytoja psichiatrė Stanislava Grigorjeva įsitikinusi, kad dienos stacionaras – pažangesnis gydymo metodas. Mat taip pacientai nėra atitraukiami nuo namų aplinkos, vadinasi, nepatiria psichologinės traumos, kurią paprastai pajunta gydymo įstaigos aplinkoje. „Pacientas po visų procedūrų grįžta atgal į namus. Be to, procedūras galima taip suderinti, kad nenukentėtų jo darbinė veikla. Psichologo konsultacijos, visos terapijos rūšys taip pat gali būti pritaikytos, kad nenutrūktų paciento kasdienė rutina“, – pranašumus įvardija specialistė.

 
Nelygūs konkuruoti su privačiu sektoriumi
 
Vykstantys pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje, anot A.Slatvickio, – didelis kirtis tai įgyvendinančioms gydymo įstaigoms. Vadovas įsitikinęs, kad kiekviena reforma – geras dalykas, jei vyksta kaip evoliucija, o ne revoliucija; kada tobulinama tai, kas turima ir naudojant sukauptą patirtį sukuriama ką nors geresnio. Dabar gi dirbantiesiems beliks tik už galvos susiimti. Pašnekovas įsitikinęs, įgyvendinimo sėkmė, priklauso nuo dviejų dalykų – finansavimo ir žmogiškųjų išteklių. Šiandienos reformų galvos sopulys – specialistų trūkumas.
 
A.Slatvickis apgailestauja, kad valstybės strategams dažnai pritrūksta toliaregiškumo. Kaip ir tada, kai bene prieš du dešimtmečius buvo įsitikinę, jog Lietuvoje pakanka psichiatrų. „Visi žiūrėjo į lenteles, kuriose Lietuva pirmavo pagal gydytojų skaičių Europoje, tačiau regionuose, Klaipėdoje jau ėmė rodytis pirmieji ženklai, kad sparčiai mažėja psichiatrų. 

Natūralu, jog matau Klaipėdą ir aplink, o ministerija regi platesnį vaizdą. Tačiau šiuo atveju suvokiau, jog tai – ne lokali problema. Vis dėlto, kai pabandžiau dėl to įspėti, niekas rimtai nežiūrėjo. Deja, dabar turime didžiulę problemą. Paruošti gydytoją – dešimtmečio klausimas. 

Darau prielaidą, kad tai nulemiantys faktoriai yra keli: paklausa yra didesnė negu pasiūla, o į pasiūlą neatsižvelgiama. Be to, psichiatrų populiacija sensta. Mūsų įstaigoje dirbančių psichiatrų dauguma – pensinio ir priešpensinio amžiaus“, – konstatavo vadovas. Pastaraisiais metais gydymo įstaiga neteko dviejų stiprių savo srities profesionalų.
 
Kita nerimą kelianti priežastis, kodėl šalyje smarkiai trūksta gydytojų psichiatrų – šių nutekėjimas į užsienio šalis. Priežastis aiški – ten siūlomas didelis darbo užmokestis.
 
„Jei galima uždirbti daugiau, kodėl gi ne? Taip mąsto šiuolaikiniai specialistai ir tai – normalu. Valdiškoji medicina ir viešasis sektorius finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio neužtenka adekvačiam darbo užmokesčiui, ko nėra privačiame sektoriuje. Taigi privatus sektorius šiems specialistams gali pasiūlyti ir didesnius atlyginimus. Veiklos sąlygos nėra vienodos: privačiame sektoriuje už paslaugas yra imamos priemokos, ko mes valstybiniame sektoriuje negalime daryti. Turime tenkintis vien Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – tegauname įkainį už vieną priregistruotą „galvą“. Taip viešasis sektorius praranda galimybę konkuruoti“, – drąsiai opius sisteminius klausimus aptaria A.Slatvickis.
 
Šiandien vadovas užsimerkęs galėtų pasiūlyti darbą bent trims ar keturiems gydytojams psichiatrams. Vis dėlto situacija paradoksali: žvelgiant į gydytojų etatų skaičių gydymo įtaigoje šių... pakanka. Tačiau dvi jaunos gydytojos – vaiko auginimo atostogose. A.Slatvickis nuogąstauja, jei norinčiųjų įsidarbinti gydytojų ir atsirastų, kažin ar šie norėtų dirbti laikinai, kai be vargo galėtų būti priimti nuolatiniam darbui dar, ko gero, ir už geresnį uždarbį privačiame sektoriuje.
 
Dar viena sritis stokojanti specialistų – vaikų psichiatrija. Nors pašnekovas sako nemanantis, kad yra išaugęs vaikų sergamumas psichikos ligomis, gydytojų psichiatrų poreikį augina gyventojų raštingumas – tėvai ima labiau atkreipti dėmesį į vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus, į kuriuos anksčiau žvelgdavo atlaidžiau arba išvis nekreipdavo dėmesio. Šiandien Klaipėdos psichikos sveikatos centre specialistų pakanka, tačiau nerimą kelia jau minėta problema – pensinis specialistų amžius. „Uždelsta veikimo bomba“, – taip situaciją apibūdina A.Slatvickis. Mat vaikų gydytojas bet kada gali pareikšti norą išeiti užtarnauto poilsio.
 
Pasinaudodamas proga vadovas siunčia žinutę Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri atsakinga už sveikatos priežiūros politiką ir išteklių formavimą bei planavimą – reikalinga nedelsiant didinti paruošiamų specialistų skaičių. Nors šiandien jau yra patvirtintas Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024-2029 m. planas, pašnekovas apgailestauja, kad šis jau turėjo būti parengtas bent prieš ketvirtį amžiaus.
 
„Pas mus neseniai praktiką atliko jauna studentė. Darbas jai čia patiko. Sutarėme, kad po rezidentūros ateis dirbti pas mus. O jos dar laukia ketveri rezidentūros metai! Kas žino, ką jauna moteris veiks po penkerių metų? Galimai gyvens šeimos aktualijomis – augins vaikelį, – svarsto vadovas. – Ir nors dalykas sveikintinas, žmogiškoji mano pusė džiaugiasi, kad yra keliamas demografinis šalies lygis, administracinė – verkia kruvinomis ašaromis“, – taip nuotaikas dėl nuolatinio žmogiškųjų išteklių deficito apibūdino gydymo įstaigos vadovas.
 
Atnaujins IT technologijas
 
Klaipėdos psichikos sveikatos centras kartu su dar keturiasdešimt gydymo įstaigų funkciniu, arba vadinamuoju sutarčių pagrindu, prisijungė prie naujai sukurto Klaipėdos sveikatos centro veiklos. Koordinuojanti centro veiklą įstaiga – Klaipėdos miesto poliklinika su jos vadovu Jonu Sąlyga priešakyje. A.Slatvickio manymu, jų gydymo įstaigos veikla dėl naujojo darinio pokyčių nesulaukė: jie tebeatlieka tas pačias funkcijas kaip ir anksčiau. Tiesa, sveikatos centro veikla žada šį tą gero – ministerija, kaip sako vadovas, pamalonino juos galimybe dalyvauti europiniame projekte. Klaipėdos psichikos sveikatos centras turi galimybę gauti apie pusės milijono finansavimą infrastruktūros ir veiklos kokybei gerinti. Žadamas lėšas ketinama skirti informacinėms technologijoms ir jau atgyvenusiai techninei bazei atnaujinti, taip pat naujam automobiliui įsigyti. Tiesa, projektą dar vertins CPVA.
 

IT specialistas Donatas Kolgovas aiškina, jog gydymo įstaigoje reikalinga atnaujinti visą turimą kompiuterinę bazę. „Nusidėvėję tiek kompiuteriai, tiek orgtechnika. Taip pat įsigysime naują serverį. Senuose kompiuteriuose instaliuota „Windows 10“ sistema, kuri netrukus taps nesaugi naudoti. Senesni nei 2018 metų gamybos kompiuteriai negalės būti atnaujinti nauja „Windows 11“ sistema. O didžioji dalis mūsų kompiuterių – senesni nei 2018 metų“, – pasakojo IT specialistas.

 
Žalos mažinimo komanda turi naują autobusiuką
 
Mobili žalos mažinimo komanda džiaugiasi atnaujintu autobusiuku. A.Slatvickis pasakoja, kad šias paslaugas Klaipėdoje gydymo įstaiga pradėjo teikti nuo 2007-ųjų. Tuomet pirmaisiais darbo mėnesiais mikroautobusas buvo nuomojamas iš Klaipėdos autobuso parko. Tais pačiais metais Klaipėdos psichikos sveikatos centras įsijungė į tarptautinį projektą „ŽIV/AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“. 

Jį organizavo ir finansavo UNODC (United Nations Office on Drugs and Crime – Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras). Dalyvaujant šiame projekte buvo nupirktas vadinamasis „Mėlynasis autobusiukas“. Metams bėgant, jis susidėvėjo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir tarybos dėka, pernai metų pabaigoje buvo nupirktas naujas automobilis, kuriame ilgamečiai projekto socialiniai darbuotojai-konsultantai Eglė ir Mindaugas Klumbiai sėkmingai tęsia naudingą ir reikšmingą veiklą.
 
Tvarsliavą, naujus švirkštus, injekcinį vandenį, prezervatyvus, psichologinę paramą ir informaciją dalijantys bei ŽIV testus atliekantys Mobilios žalos mažinimo programos socialiniai darbuotojai-konsultantai Eglė ir Mindaugas Klumbiai su žalos mažinimo autobusiuku klientų laukia šiems patogiose, lengvai prieinamose miesto vietose: prie senojo ir naujojo turgaus, taip pat prie Priklausomybių ligų centro.
 
„Mūsų teikiama pagalba ir pinigai, kurie investuojami į žalos mažinimo programą, grįžta dešimteriopai – mažėja ŽIV ir kitų per kraują lytiškai plintančių infekcijų. O ŽIV ir AIDS gydymas iki šiol kainuoja labai brangiai“, – aiškina paslaugos svarbą penkiolika metų šioje srityje dirbantys konsultantai.
 
E.Klumbė priduria, kad pagalbos konsultantai neretai būna iškviečiami ir į klientų namus. Konfidencialumo ir patogumo ieškantiems klientams, šie panaudotus švirkštus surenka utilizuoti tiesiai iš namų.
 
M.Klumbys pastebi, kad jų klientams ne mažiau reikalinga ne tik nauja sterili amunicija, bet ir psichologinė parama. Į susitikimus jie atvyksta tiesiog ieškodami socialinio bendravimo, konsultacijos dėl gydymo.
 
Pilotinis projektas – gerinti paslaugų prieinamumą
 
Klaipėdos psichikos sveikatos centras kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba jau beveik metus dalyvauja projekte, siekiančiame gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šio tikslas – įvertinti veiksmingus atvejo vadybos modelius, siekiant išbandyti pirminės psichikos sveikatos priežiūros atvejo vadybos paslaugas Lietuvoje ir remiantis gautais rezultatais, patirtimi, plėtoti šalies mastu, kad būtų optimizuotas pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams, siekiant didinti pacientų įsitraukimą į gydymosi režimą ir užtikrinti būklės blogėjimo bei atkryčio prevenciją bei nuolat sekti jų sveikatos būklės pokyčius.
 
Įgyvendinus projektą bus parengtas ir į praktiką įdiegtas bandomasis psichikos sveikatos priežiūros atvejo vadybos vieningas modelis. Jis užtikrins, kad prie Klaipėdos psichikos sveikatos centro prisirašiusiems pacientams sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos kokybiškos ir savalaikės, sustiprinant grįžtamąjį ryšį tarp gydymo įstaigos, paciento ir jo artimosios aplinkos.
 
Kaip aiškina A.Slatvickis, atvejo vadybininko tikslas rasti kontaktą su pacientais, kurie pabaigę gydymą ir išvykę iš stacionaro, toliau dėl įvairių priežasčių centre nebesilanko.
 
„Žmogus turi pajausti, kad nėra pamirštas – jam toliau skiriamas dėmesys, taip pat užtikrinti gydymo tęstinumą ir tokiu būdu vykdyti atkryčio prevenciją“, – tikslą įvardija vadovas.
 

Tiesa, nors projektas – pilotinis, atvejo vadybininkai gydymo įstaigoje nuo metų pradžios jau dirba. Atvejo vadybininkė Roma Varnelienė aiškina, kad pacientai, kurie po gydymo išvyksta iš ligoninės, per 30 dienų privalo patekti į jų akiratį. „Vieni bendrauja ir noriai ateina pasikalbėti, jiems čia patinka, po kelių mėnesių be vargo atsako į pateiktą gyvenimo kokybės klausimyną, o kiti atėję pagalbos atsisako iškart nė nespėjus paaiškinti jos svarbos. Mūsų tikslas – įrodyti kad tai yra reikalinga“, – su darbo specifika supažindina R.Varnelienė dažnai savo darbą palyginanti su „mamos“ vaidmeniu.