Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus: supratau, kad mūsų įstaiga tikrai kieta
(1)Šiemet numatomi darbai – ne mažiau našūs: ligoninė planuoja plėsti ir rekonstruoti įstaigos skyrius bei padalinius.
Praradimus keitė atradimais
„Išmokome pamokas, kad aklas pasitikėjimas – ne visada gerai. Pats per daug pasitikiu žmonėmis. Manau, kad jie nepadarys kiaulystės, bet kartais ima ir padaro. Taigi, metai galėjo būti praradimų metai. Bet!..– intriga pasakojimą pradėjo D.Steponkus, kai susitikome aptarti praėjusių metų rezultatų. Klaipėdoje 2024-ieji dėl čia vykusių gydymo įstaigų jungties buvo aštrūs – viso to aidai pasiekė ir RKL. Personalo stygių jaučiantys kaimynai viliojo ligoninės medikus.
„Kai kurie buvę kolegos pasirinko kitą kelią, nors į juos buvo investuota daug laiko ir finansų“, – neslepia D.Steponkus, tačiau patikina tai jau palikęs užmarštyje.
Direktorius pasakoja, jog į gydymo įstaigą pavyko pritraukti nemažai naujų specialistų, kurie dargi pademonstravo naują požiūrį į darbą, kartu ligoninę timptelėdami dar stipriau į viršų. „Jie atėjo degantys noru įrodyti, kad gali daugiau. Vadinasi, mūsų ligoninė – didžiulis mechanizmas, kuris gerai veikia. Stiprios ligoninės viena neganda neišbalansuoja. Supratau, kad mūsų įstaiga tikrai kieta“, – sako pozityviai naujai atėjusio personalo nuteiktas D.Steponkus. Jis mainais gali garantuoti gerą atmosferą veikti, suteikti geras sąlygas skleistis.
„Vienas mano tikslų, kad čia atėję žmonės – tiek pacientai, tiek personalas – jaustųsi gerai. Stengiamės, kad darbinis mikroklimatas gydymo įstaigoje būtų šiltas“, – apie darbo principus kalba jis.
Pozityviai ne tik direktorių, bet ir visą kolektyvą nuteikia ir įstaigos turimi ištekliai – tiek žmogiškieji, tiek finansiniai.
„Aplink girdime dejones dėl specialistų, pacientų, pinigų, paslaugų trūkumo. Džiaugiuosi, kad mes prie šių raudų neprisidedame. Bendra gydymo įstaigos tendencija teigiama“, – trumpai didelės struktūros padėtį apibūdina Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus, kurio atsakomybėje ir filialai: pelningai ėmusi veikti Skuodo ligoninė, Psichiatrijos filialas, Palangos reabilitacijos padalinys, turintis net ir savo teniso aikštyną.
Direktorius nepraleidžia progos pasidžiaugti ir Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Gyčiu Bendoriumi. „Mus nuteikia pozityviai vadovo požiūris spręsti įsisenėjusias problemas“, – sako D.Steponkus, tikintis, kad netobula apmokėjimo už paslaugas sistema pagaliau keisis į gera.
Geriausių titulas – trejus metus iš eilės
Nepaisant iššūkių, Respublikinė Klaipėdos ligoninė pagal kokybės pasiekimų rodiklius trejus metus iš eilės įvardijama stipriausia gydymo įtaiga. Pasiekti visi šimtas rodiklių – ne atsitiktinumas.
„Nėra jokios paslapties – visi dirbame. Specialistams leidžiame veikti, neribojame jų iniciatyvos pacientams atlikti visus reikiamus tyrimus. Mūsų filialai tampriai bendradarbiauja tarpusavyje, todėl pacientas turi galimybę vienose rankose gauti visą reikiamą pagalbą“, – apie įstaigos privalumus kalba D.Steponkus.
Tiesa, gero tenka palaukti. Eilių neišvengiama ir čia.
„Aišku, svajojame neturėti gydymo įtaigose eilių, tačiau nesame tokie dideli, kad galėtume aprėpti visus norinčiuosius čia ir dabar. Jei kirpykloje pavyksta ateiti apsikirpti be eilės, natūralu, suklustame – ar specialistas tikrai savo srities profesionalas?
Paprastai pas geriausius tenka palaukti. Pas mus – taip pat. Nesame konvejerio gydymo įstaiga.
Už tai koncentruojamės į kokybę. Ją pajusti galima kiekviename žingsnyje: nuo diagnostikos padalinių, gydymo metodikų iki bendravimo kokybės.
Nepabūgsiu pasigirti – dažnu atveju esame pirmūnai. Jei viešojoje erdvėje išgirstame žinią, kad kas nors ėmė teikti tam tikras paslaugas, tą kelią mūsų ligoninėje jau esame išmynę prieš dvi dešimtis metų.
Stengiamės teikti visas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas, kas yra siūloma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – užtikrintai kalba vadovas.
Netrukus tuo įsitikiname patys.
Planuojamas naujas korpusas
Kalbėdamas, kas laukia ligoninės ateityje, D.Steponkus prasitaria apie planus pagerinti bei išplėsti reabilitacijos ir slaugos paslaugas. Prie dabartinio Palangoje esančio Reabilitacijos korpuso turi iškilti naujas priestatas.
„Mūsų ligoninė, esanti centrinėje miesto dalyje, – nedidelė, todėl stengiamės veikti efektyviai. Kad „neužsikimštume“ nuo pacientų gausos, tie, kuriems reikės reabilitacijos paslaugų, tarkime, po operacijos, turės galimybę jas gauti ramioje pajūrio vietovėje reabilitacijos filiale „Pušyne“, – sako vadovas.
O buvęs vaikų tuberkuliozės pastatas, pasak direktoriaus, bus pritaikytas ir aukščiausios kokybės slaugos bei dializės paslaugoms teikti. Patalpas taip pat žadama parengti ekstremalių situacijų atvejams ir įkurdinti kelių šimtų vietų ligoninę.
„Karo ar epidemijos atveju, čia galėtų būti vežami nukentėję. Esamos operacinės puikiai pasitarnautų jų gydymui. Tam pasitarnautų ir strategiškai gerai izoliuota įstaigos lokacija“, – dalinasi D.Steponkus.
Šiemet prasidės ir dideli rekonstrukcijos darbai centrinėje ligoninėje: bus plečiamos Reanimacijos, Diagnostikos skyriaus patalpos. Kieme atsiras naujas statinys – ligoninė prasiplės keliomis dešimtimis papildomų lovų. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
„Turiu svajonę įstaigos kiemą uždengti stikliniu stogu. Taip einant iš vieno korpuso į kitą nereikėtų perbėgti per lauką. Gyventume visi jaukiame stikliniame burbule. Kad esame gera ligonė – aišku. Bet norėtųsi sukurti ir rojų“, – kad yra per žingsnį nuo jo, pašmaikštauja D.Steponkus.
Psichiatrijos paslaugų proveržis
Šiandien RKL sparčiausiai plėtojama ir daugiausiai dėmesio sulaukianti sritis – psichiatrija. Pašnekovas didžiuojasi, kad prieš metus atėjusi dirbti Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė, subūrusi ypač stiprią specialistų komandą, aukštyn kojomis, gerąja prasme, apvertė Psichiatrijos filialo veiklą.
„Lietuvos psichiatrijos politika siekia, kad pacientai išvis nepakliūtų į psichiatrijos ligoninę, tai yra gautų daugiau bendruomeninių, ambulatorinių paslaugų, o psichiatrijos ligoninių mažėtų. Tai – teisingas kelias, tačiau mainais turime pasiūlyti ką nors, kas pacientui padėtų sveikti ir į psichiatrijos ligoninę jis nebepatektų“, – aiškina Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė.
Anot jos, psichiatrijoje pagrindinė darbo priemonė – ne techninė įranga, o personalas: gydytojai psichoterapeutai, psichologai, ergoterapeutai, meno terapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. Taigi pagrindinis fokusas kuriant psichiatrijos gydymo modelį – stipri komanda.
„Nors atėjusi dirbti radau nemažai gerų specialistų, džiaugiuosi, kad pavyko jų atsivilioti dar daugiau. Dar viena užduotis, su kuria puikiai dorojamės, – infrastruktūros plėtra. Įrengėme daugiau erdvių psichosocialiniams užsiėmimams, sutvarkėme Priėmimo skyrių, laukiame infrastruktūros darbų lauke.
Norime, kad pacientai turėtų galimybę leisti laiką ir gryname ore. Tam reikalinga užtikrinti jų ir aplinkinių saugumą“, – apie planuojamus darbus kalba L.Šiaudvytytė.
Kad Psichiatrijos filialas labiau atitiktų teikiamų paslaugų realijas, pakeisti kai kurių jo skyrių pavadinimai. Psichosomatikos skyrius tapo Krizių intervencijų ir afektinių sutrikimų skyriumi ir yra orientuotas į psichoterapines, psichosocialines paslaugas, kurios teikiamos pacientams, išgyvenantiems krizę, ar sergantiesiems sunkiai gydoma depresija, nerimo sutrikimais.
Ūmios psichiatrijos skyrius reorganizuotas į tris smulkesnius profilius – taip paslaugos tapo labiau diferencijuotos. Taip pat panaikinti vyrų ir moterų skyriai, siekiant, kad pacientai jaustų, jog jais pasitikima ir kad net ūmios būklės jie gali būti kartu.
„Vyrai ir moterys būdami viename skyriuje vienas kitą verčia pasitempti. Kai pacientai jaučia vienas kito petį, labiau savimi pasitiki, mažiau bijo, būna labiau atsipalaidavę, taigi, greičiau sveiksta“, – apie teigiamą naudą neskirtyti pacientų pagal lytis aiškina filialo vadovė.
Skyriaus komanda nuolat susitinka aptarti paciento būklės, ieško sprendimų ir individualizuoto gydymo plano kiekvienam. Be to, kaip aiškina L.Šiaudvytytė, tai tampa puikia priemone specialistams ne tik kaupti patirtį, bet ir padeda išvengti perdegimo.
„Įvedėme supervizijas, kurių metu specialistai aptaria sudėtingus atvejus, ieško tinkamų sprendimų. Žinoma, stengiamės, kad ir patys darbuotojai neperdegtų.
Supervizijų metu siekiame, kad jie „išsiventiliuotų“. Dirbti psichiatrijos srityje visada buvo emociškai sunku, tai– įtemptas darbas“, – pasakoja filialo vadovė.
Be turimo pagrindinio turto – darbuotojų, RKL gali pasigirti Psichiatrijos filiale turinti elektrotraukulinę terapiją, kurią Lietuvoje turi vos kelios gydymo įstaigos.
L.Šiaudvytytė ypač dėkinga ligoninės administracijai, vadovui, kuris sugeba įsiklausyti į darbuotojų poreikius ir rasti sprendimus.
„Kai jautiesi išgirstas ir išklausytas – tai didžiulė vertybė. Su vadovu gali diskutuoti ir protingiems sprendimams sulaukti palaikymo. Psichiatrijoje be to – niekaip“, – kalba pašnekovė.
LOR skyrius atgimė su trenksmu
Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) skyriaus vedėja Ingrida Anužytė RKL tituluojama Žana Dark. Mat pernai su buvusiu skyriaus vedėju išėjo kone visas kolektyvas – septyni skyriaus gydytojai. Likusi viena I.Anužytė akligatvyje atsidūrusį skyrių ėmė kurti iš pagrindų – prisijungė keturi profesionalai. Dabar į ligoninę dirbti ir atlikti operacijų atvyksta du specialistai iš Kauno klinikų.
„Pernai atlikome tūkstantį operacijų, o 2023-iaisiais, kai skyriuje dirbo aštuoni gydytojai, buvo atlikta tūkstantis septyniasdešimt“, – naujai suburtos komandos jėgą skaičiais iliustravo vedėja ir pridūrė esanti dėkinga vadovui už palaikymą, tikėjimą ir laisvę veikti.
Skyriaus ir pačios I.Anužytės moto – bendradarbiavimas ir inovacijos. Ji sako visuomet su žmonėmis siekusi atrasti bendrus sąlyčio taškus.
Dvidešimties lovų skyriuje užtikrinama aukščiausio lygio pagalba. Atliekamos klausą gerinančios operacijos, sergant otoskleroze, infekcijos židinį šalinančios operacijos sergant ausų uždegimais, klausos kauliukų rekonstrukcinės, būgnelio plastikos operacijos. Šiemet pradėtas ir Menjero ligos chirurginis gydymas.
Atliekamos funkcinės endonazalinės endoskopinės operacijos, funkcinės ir rekonstrukcinės nosies pertvaros operacijos.
Bendradarbiaujama su pulmonologais, odontologais, veido žandikaulių chirurgais.
Multidisciplininis požiūris į pacientą svarbus gydant nosies polipozę, skiriant biologinę terapiją sunkiai nosies polipozei ir bronchų astmai gydyti. Multidisciplininė klinikinė ir chirurginė ekspertizė svarbi gydant dantų ligų ir dantų gydymo sinonazalines komplikacijas.
Siekiant atsikratyti knarkimo, sergant obstrukcine miego apnėja, atliekami polisomnografiniai tyrimai, miego endoskopijos, operacinėje atliekamos modernios gomurio ir ryklės plastikos operacijos.
Technologinė pažanga skyriuje nemažiau įspūdinga.
„Vienintelis Klaipėdos regione mūsų turimas Siauro šviesos pluošto endoskopas (NBI) leidžia įtarti ikivėžines ir vėžines ligas, sekti pacientus po švitinimo dėl recidyvo. Dar viena skyriaus inovacija – radiodažniotermoabliacija gomuriui, liežuvio šakniai, naudojant koabliatorių – su šaldyta plazma atliekamos tonzilektomijos, adenoidektomijos“, – pavyzdžius vardija Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėja Ingrida Anužytė.
Skyrius vienintelis Klaipėdos krašte turi LOR rezidentūros bazę. Šiais metais žiniomis dalijosi ir kartu dirbo jau su dviem LSMU otorinolaringologijos rezidentėmis.
„Mūsų gydymo įstaiga turi gerumo ir harmonijos aurą. Pacientų sulaukiame iš visos Lietuvos. Čia jaučiasi kaip namuose“, – džiaugiasi I.Anužytė.
DI aparatūra atvilioja pacientus
RKL Radiologijos skyriaus vedėjas Arūnas Daratis, prie komandos prisijungęs prieš kiek daugiau nei pusmetį, sako, jog įstaiga pranoko jo lūkesčius. Nors ir prieš pradėdamas dirbti girdėjo daug gerų atsiliepimų, įvertinęs savo akimis suprato, kad čia realizuoti save kaip specialistą – visos galimybės.
„Turime vieną rimčiausių ir moderniausių dirbtinio intelekto (DI) įrangų šiame krašte. Su neseniai įsigytu magnetino rezonanso aparatu pacientą galime ištirti nuo galvos iki kojų. Jei man kas prieš pusę metų būtų pasakęs, kad galėsime atlikti prostatos biopsiją – tikriausiai būčiau nusijuokęs. Šiandien atlikome jau 37-tą tokią procedūrą. Galime „šaudyti“ net į trijų milimetrų dydžio navikinį židinį, nustatyti, koks jo piktybiškumas“, – pasakoja A.Daratis.
Dirbtinio intelekto prietaisas geba pats prisitaikyti prie žmogaus, kaip jam atlikti tyrimą, tad gydytojams nebereikia skanuoti žmogaus renkant protokolus. Be to, dirbtinio intelekto įranga dirba dvigubai greičiau nei įprasta technika.
Kartu komandoje dirbanti vyr. radiologijos technologė Monika Šiaulytė pasakoja, kad prostatos biopsijų Klaipėdos krašte be jų daugiau niekas neatlieka, o tai ypač reikalingas tyrimas. Ne veltui susidariusi ir iš visos Lietuvos laukiančių pacientų eilė.
„Tokie aparatai įstaigai atsieina nemažai, tačiau direktoriaus į pacientą požiūrio dėka galime eiti į priekį ir tuo didžiuotis“, – teigia M.Šiaulytė.
Radiologijos skyrius neseniai startavo ir su sąnarių artrografijų tyrimais, kai į sąnarį leidžiama kontrastinė medžiaga, leidžianti tiksliai nustatyti diagnozę. Na, o skyriaus pasididžiavimas – krio-termo abliacijos, kai navikas šalinamas šalčiu arba karščiu. Tokioms užduotims pasitelkiamas gydytojas, atvykstantis iš Santaros klinikų.
Iš viso Radiologijos skyriuje dirba 60 kvalifikuotų specialistų.
Plės tyrimų spektrą
Prieš kelias dienas Diagnostinių tyrimų skyriaus vedėjo konkursą laimėjęs Aušrys Gedgaudas dalinasi šviežiausiais įspūdžiais. Prieš tai dirbęs chirurginį darbą, prisipažįsta, pajutęs iššūkių alkį, tad ieškojo didesnės erdvės pasireikšti: „Esu dar gyvas ir turiu potencialo. Nutariau išmesti save iš komforto zonos. Pavyko laimėti konkursą ir įtikinti, kad galiu daryti skyriuje pokyčius.
Čia – smėlio dėžė nemaža, žaislų yra. Ligoninės vadovybė į iniciatyvas žiūri geranoriškai, savo idėjoms jaučiu paramą ir atramą, – tikina įstaigos naujokas. – Kol kas susipažįstu su klaidžiais koridoriais, tačiau esu įsitikinęs, kad tuoj visi įgausime pagreitį.
Skyriaus komanda jau laukia mano vizijos įgyvendinimo: sieksiu gerokai praplėsti atliekamų tyrimų spektrą. Kadangi medicina keliauja minimaliai invaziniu keliu, endoskopijos, echoskopijos ypač tobulėja.“
Noriu, kad šioje gydymo įstaigoje būtų išsemtos visos tokių tyrimų galimybės. Išplėtus techninę bazę ir įgalinus veikti kompetentingus darbuotojus, kurių čia tikrai yra, galima bus daugybę problemų išspręsti minimaliai invaziniais metodais – punkcijomis, drenažais.
Pacientas taip turės galimybę išvengti pakartotinų intervencijų, aukštos rizikos chirurginių operacijų, sutrumpės gulėjimo trukmė, taigi į normalų gyvenimą galės sugrįžti gerokai greičiau“, – tikslus įstaigoje įvardija Diagnostinių tyrimų skyriaus vedėjo konkursą laimėjęs Aušrys Gedgaudas.
Su privačiomis klinikomis kuria bendrystę
Anot D.Steponkaus, pasaulinė praktika rodo, jog ligoninės stiprybę iliustruoja tai, kiek ši turi partnerių. RKL bendradarbiavimo sutartis yra pasirašiusi su bene visomis privačiomis uostamiesčio gydymo įstaigomis ir su jomis kuria tvirtą bendrystę. Pacientams tai leidžia pasiūlyti kone visas įmanomas gydymo paslaugas.
„Vis dar bijome arčiau savęs prisileisti privatų sektorių, neva ten išeis dirbti medikai. Su tuo reikia susitaikyti – taip yra pasaulyje. Gydytojai jau pajuto, kad gali užsidirbi dirbdami keliose darbovietes, tad neverta jų stabdyti. Turėdami plačią geografiją, partnerius, būdami atviri – tik laimime“, – įsitikinęs D.Steponkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą