Andrius Mazuronis neslepia tikėjęsis geresnio rezultato: gal reikėjo šnekėti radikaliau

„Skaičiais – apie 4 proc. vis tiek galvojau, kad surinksime. (...) Nors rezultatas ne visiškai toks, kokio tikėjomės, tai vis tiek gera medžiaga daryti kažkokias pamokas, analizuoti padarytas klaidas ir daryti korekcijas prieš būsimus Europos Parlamento, Seimo rinkimus“, – žurnalistams partijos štabe pirmadienio naktį sakė A. Mazuronis.

„Gal retorika buvo per daug nuosaiki, gal reikėjo radikaliau kai kuriais klausimais šnekėti, šnekėti garsiau, aktyviau – tų pamokų yra“, – svarstė kandidatas.

Jis taip pat pažymėjo, kad rinkimų rezultatai jo nenustebino – pasak kandidato, panašu, kad šiemet kartosis 2019 metų prezidento rinkimų scenarijus.

„Manęs rezultatai nestebina – kaip ir šįvakar komentuodamas sakiau, kad matysime tą patį 2019 metų scenarijų – antrame ture Gitaną Nausėdą su Ingrida Šimonyte ir antro turo scenarijus tikriausiai irgi bus ta pats – kur bus balsuojama ne už kažkurį kandidatą, bet, bandau spėti, prieš Ingridą Šimonytę ir, matyt, kad Gitanas Nausėda nuvažiuos į pakankamai įtikinamą pergalę kaip ir 2019 metais“, – sakė A. Mazuronis, pridurdamas, kad partija dar nėra apsisprendusi, ar kažkuriam kandidatui antrajame ture reikštų palaikymą.

„Visų pirma, klausimas kandidatams, ar jiems kažkokio palaikymo išvis reikia. Nes nėra reikalo reikšti palaikymo žmonėms, kuriems jo nereikia. (...) Be abejonės, paramą Ingridai Šimonytei labai sunkiai įsivaizduoju arba visai neįsivaizduoju. Dėl Gitano Nausėdos reikėtų diskutuoti, visokių nuomonių yra dėl jo santykių ir glaudaus susiliejimo su socialdemokratų partija, tai nesu įsitikinęs, ar reikėtų išvis ten kažkokias paramas dalinti“, – pridūrė „darbiečių“ lyderis.

E. Vaitkaus pasirodymas – tam tikra diagnozė

Tuo metu kalbėdamas apie rinkimų baigtį, A. Mazuronis pripažino, kad kai kurių kandidatų palaikymas jį nustebino.

„Remigijaus Žemaitaičio geras pasirodymas, turbūt nustebino ne tik mane, visuomenę, bet ir jį patį. (...) Be jokios abejonės ir Eduardo Vaitkaus reikšmingas palaikymas – jis, sakyčiau, užduoda tam tikrus klausimus šalies valdžiai, į kuriuos atsakymus ji tikrai turės rasti, nenorėdama, kad tas procentas žmonių taip mąstančių didėtų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis pabrėžė, kad valdantieji turi imtis priemonių dėl to, kad mąstančių taip, kaip E. Vaitkus, visuomenėje būtų kuo mažiau.

„Nesu tas, kuris turėčiau vertinti kandidatus, kadangi mes konkuravome, tačiau taip, nemaža dalis jo pasisakymų, mano nuomone, balansuoja ant tokio sveiko proto ribos ir tai, kad tokia dalis visuomenės remia ir balsuoja už taip kalbantį žmogų – tai irgi yra tam tikra diagnozė, kuriai valdžia turi pasiruošti ir turi priimti tam tikras priemones, kad taip mąstančių žmonių kiekis mažėtų“, – sakė A. Mazuronis.

„Pačio Eduardo Vaitkaus nesureikšminčiau. (...) Problema tame, kad mūsų piliečių yra nemaža dalis, kuri mąsto panašiai ir kurie taip galvoja. Ir sakiau, kad tai, kiek balsuos už Eduardą Vaitkų, bus geras indikatorius, kiek tokių žmonių pas mus yra.

Ir per ateinančius Seimo rinkimus, įsivaizduokite, jei tokia politinė jėga, kurie deklaruoja, kad pirmas vizitas bus į Rusiją, į kažkokias taikos derybas su Putinu tartis, surinktų 7 proc.. Tai kaip įsivaizduojate, kaip tas mūsų parlamentas gali atrodyti?“ – retorinį klausimą kėlė A. Mazuronis.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas Ignas Vėgėlė, gydytojas E. Vaitkus ir eksparlamentaras R. Žemaitaitis.