Baltijos šalių energetika – Kremliaus propagandos akiratyje

„Kiekvienas (Baltijos šalių – BNS) ekonominis sunkumas arba kiekvienas politikų nesutarimas yra išnaudojamas ir iš jo yra pučiamas burbulas“, – ketvirtadienį pristatydamas tyrimą teigė Aidas Petrošius. 

„Mediaskopas“ atrinko ir išanalizavo 3,76 tūkst. pranešimų Rusijos naujienų portaluose nuo 2021 metų sausio iki 2024 metų balandžio, kuriuose energetikos temomis minėta Lietuva ir kitos Baltijos šalys.

A. Petrošiaus teigimu, pastebėta, kad dažniausiai Baltijos šalyse ar Lietuvos įvykiai perpublikuojami pakeičiant toną ir neminit karo Ukrainoje, pavyzdžiui, portalui „Delfi“ 2022 metais paskelbus, kad Lietuvoje prasidėjus energetikos krizei gyventojai pasijuto blogiau, „ant to buvo užmaunama daug didesnė naujiena, kaip iš tikrųjų čia tuoj badas prasidės Lietuvoje“. 

„Nerasite praktiškai jokių užuominų apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, atrodytų, kad visos šitos temos sklinda kažkokiame vakuume, niekaip nėra susijusios su karu, kalbama apie antirusiškas sankcijas, (...) bet karo paties jūs nerasite“, – pastebėjo jis.

Vis dėlto, A. Petrošius pabrėžė, jog iš beveik 4 tūkst. nagrinėtų publikacijų vos 200 buvo identifikuotos kaip visiškai dezinformacinės, tačiau jos plito daug plačiau. 

„Kai mes analizavome tų žinučių paplitimą, (...) tai pastebėjome, kad įsijungia labai keistos paskyros – lietuvių, su nuotrauka (...), su kažkokia istorija, bet (tos paskyros – BNS) staiga suaktyvėja tik tais laikotarpiais, kai publikuojama Rusijos žiniasklaidoje dezinformacija“, – aiškino A. Petrošius.

„Kitaip tariant, aš spekuliuoju, kai Kremlius nori, kad dezinformacija būtų paplitusi, tai įjungia visus metodus“, – pabrėžė jis.

Tyrimo metu identifikuoti penki pastaruosius trejus metus Rusijos žiniasklaidoje plėtoti naratyvai. Iš jų trys labiau skirti vidinei auditorijai: Lietuva yra viena pagrindinių bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos, vadinamojo BRELL žiedo griovimo iniciatorių, ji ir kitos šalys patiria tiesioginių nuostolių dėl antirusiškos politikos, o Rusija tebeturi svertų, leidžiančių nubausti Baltijos šalis už priešiškus sprendimus.

Likę du naratyvai nukreipti į išorės auditoriją: Baltijos šalys energetikoje vadovaujasi politiniais motyvais, kurie prasilenkia su ekonomine logika, tai pat kad šių šalių vartotojai brangiai sumoka už politikų sprendimus, nes dėl jų energijos ištekliai nuolat brangsta.

„European Energy“ planai Kretingoje statyti žaliojo kuro gamyklą žlugo ir dėl Rusijos įtakos 

Ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad Rusijos propaganda daro įtakos Lietuvai, o vienas to pavyzdžių – Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos gyventojų pasipriešinimas Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams statyti vandenilio ir metanolio gamyklą. Anot ekonomisto, gali būti, kad ši investicija visai prarasta.

„Aš bijau, kad praradome, nes procesas ten nesivysto. Duok, Dieve, kad gal apsisuks, bet mes matome, kad dėl tokių fabrikų yra konkuruojama tarp valstybių, tai jeigu mes pradedame neryžtingumą ir leidžiame sau išmesti arba atmesti arba bent jau suabejoti 400 mln. eurų investicija į Lietuvą, tai tos investicijos paprastai per metus būna 200 mln., tai čia dviejų metų investicija į mūsų šalį, tai bet kuri valstybė padarys bet ką, kad tokius gamintojus pasiimtų pas save“, – aiškino jis. 

Ekonomisto teigimu, Kremliaus propagandistams energetika yra vienas didžiausių taikinių, nes ji šaliai sukuria daug saugumo, mažėja priklausomybė nuo Rusijos.

„Jeigu mes turime savyje gamybą, tai mes esame saugesni vien tiktai dėl logistikos, mums nereikia atsivežti kažko, mes turime čia vietoje. Lygiai taip pat, kaip su elektros energija ir žaliąja energija, kodėl jie puola dėl tos žaliosios energijos, todėl, kad mes čia turime energiją, mums nereikia vežtis jos“, – aiškino M. Dubnikovas.

„Jeigu mes viską turime čia, tai Rusija praradinėja įtakos zonas“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto, analitikas pažymėjo, kad energetinį karą Rusija jau pralaimėjo.

„Dujos kainuoja beveik tiek pat, kiek prieš 10 metų ir Rusijos dujų Europoje praktiškai nebėra. Rusija „prapylė“ šį karą. (...) Europa padarė tai, ko galbūt nebūtų dariusi dar 10 metų,", – sakė M. Dubnikovas.

Tuo metu politikos analitikas Marius Laurinavičius pabrėžė, jog nors Lietuva vis labiau tolsta nuo Rusijos, dar negalima teigti, kad ji šalies visiškai neveikia.

„Mes dažnai nusiraminame, kai mums atrodo, kad Rusija mūsų neveikia, kad mes atsparūs tampame, (...) tai iš tiesų, mano požiūriu, tai yra labai klaidingas supratimas ir Rusijai Lietuvos energetika buvo, yra ir bus taikinys“, – sakė M. Laurinavičius.

Jo teigimu, Rusijos tikslai nėra trumpalaikiai ir kartais nukreipti dešimtmečius į priekį.

„Rusijos tikslas yra silpnint apskritai Lietuvą bet kokiais būdais, tai energetika yra vienas iš geriausių būdų“, – sakė jis.