Iškilmingoje ceremonijoje jų priesaikas priima Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda. Seimo narys, prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises.
Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pagal nusistovėjusią tradiciją, priimant priesaiką visi Seimo nariai stovi.
Pirmieji priesaikos tekstą ištarti pakviesti parlamentarai, kurių pavardė prasideda „A“ raide.
Tai Olimpinių žaidynių čempionai Virgilijus Alekna (Liberalų sąjūdis) ir Laura Asadauskaitė--Zadneprovskienė (Lietuvos socialdemokratų partija).
Tarp pirmųjų parlamentarų, kurie ištars priesaikos žodžius yra Vaida Aleknavičienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Arvydas Anušauskas, Dalia Asanavičiūtė, Audronius Ažubalis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Valius Ąžuolas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).
Paskutinis duos priesaiką antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidęs „Nemuno aušros” lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Parlamentarai taria tokį priesaikos tekstą:
„ Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei,demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!”
Beje, prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį.
Praeitose kadencijoje yra buvę atvejų, kai dėl jaudulio naujieji parlamentarai ties tekstu suklumpa, todėl jiems tekdavo pakartoti sakinį. Seimo nariai, kurie negalės dalyvauti priesaikos ceremonijoje, galės prisiekti vėliau.
Seimo Statutas numato, kad Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą