Dirbantys ukrainiečiai į Lietuvos biudžetą sumokėjo ketvirtadaliu daugiau mokesčių

Nuo karo pradžios Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. 2022-aisiais – 45 mln. eurų, 2023-aisiais – 95 mln. eurų.

Pasak SADM, rugsėjo 1-ąją Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 33,9 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios. 

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje jiems siūloma beveik 2 tūkst. darbo vietų.

Beveik kas trečias ukrainietis (10,5 tūkst.) dirba Vilniuje, Klaipėdoje – 4,8 tūkst., Kaune – 4,2 tūkst. ir Šiauliuose – 2,3 tūkst.

Daugiausiai jų dirba transporto ir saugojimo (8,9 tūkst.), gamybos (7,2 tūkst.), statybos (6,7 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo (3 tūkst.) įmonėse.

 Didžioji dalis – 24,9 tūkst., arba 73,5 proc. ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbą: klientų aptarnautojais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbėjais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais.

Aukštos kvalifikacijos darbą dirba beveik 3 tūkst., arba 8,4 proc. ukrainiečių, žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus – apie 6,1 tūkst., arba 18,1 proc. ukrainiečių.

Ukrainiečių mėnesio atlyginimas svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų. 

Rugsėjo 1-ąją Užimtumo tarnyboje buvo registruota 2,6 tūkst. ukrainiečių – 16 proc. mažiau nei prieš metus (3,1 tūkst.).

Didžioji dalis bedarbių ukrainiečių yra 30–49 metų amžiaus moterys.