Į Briuselį besiruošiantis Petras Gražulis apie atlyginimo dalybas ir iššūkius dėl anglų kalbos: problemų nebus

Įkursiu mūsų darbo grupę, komisiją, kreipimųsi bus nemažai – jau dabar žmonės prašo lėšų įvairiausiems projektams ir kiekvieną mėnesį bus viešai skelbiama spaudoje, savo Facebook paskyroje, kam yra skirtos tos lėšos. Be abejonės, tai daugiau moralinis gestas, nepatenkinsime visų prašančių, bet mano pozicija yra parodyti, kad man daug svarbiau yra žmonių pasitikėjimas nei atlyginimas“, – sakė politikas.

„Buitine kalba susikalbu, teisine kalba bus sudėtinga, bet per penkerius metus, manau, kad ir teisine kalba laisvai kalbėsiu. (...) Tuo labiau, kad visi posėdžiai, tiek komitetų, tiek plenariniai posėdžiai, tiek frakcijose yra verčiami į visas valstybines kalbas. Taigi, problemų nebus“, – kalbėjo politikas.

P. Gražulis: „Pride“ eitynės – Laisvės partijos politinė reklama

Politikas taip pat nevengė kritikos valdantiesiems, komentuodamas ir šeštadienį prieš EP rinkimus surengtas „Pride“ eitynes, skirtas seksualinių mažumų teisėms palaikyti. P. Gražulis akcentavo, kad tai buvo nežymėta Laisvės partijos politinė reklama, sekmadienį padėjusi šiai laimėti mandatą.

„Tos vadinamos „homoseksualų eitynės“ buvo suruoštos neteisėtai prieš pat rinkimus, kad Laisvės partija gautų mandatą. Jeigu kažkokią akciją aš, mes būtume padarę, tai VRK (Vyriausioji rinkimų komisija – ELTA) iš karto būtų nagrinėjusi ir pripažintų, kad yra pažeistas įstatymas ir kad tai neleistina reklama“, – aiškino į EP patekęs „Tautos ir teisingumo sąjungos“ lyderis.

Anot iš Seimo pašalinto politiko, šių eitynių organizatoriai renginį turėjo žymėti kaip Laisvės partijos politinę reklamą.

„Matote, visur dvigubi standartai“, – pridūrė P. Gražulis.

Sekmadienį pasibaigusiuose EP rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.