Lietuvių tautosakos institutas kreipiasi į valstybės vadovus: prašo stabdyti ŠMSM savivalę

„Kvietime prašome sustabdyti ŠMSM vadovų savivalę, LLTI veiklos žlugdymą ir lituanistikos menkinimą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Martišiūtė-Linartienė.

Ji pažymėjo, kad šių metų pavasarį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Justu Nugaru sulaukė pasiūlymo trauktis iš pareigų.

„Jis išvardijo keletą priežasčių, susijusių su gautu skundu, ir kai mėginau paaiškinti, kad tai yra etiškai labai sudėtinga situacija, kad tai etiškai sudėtinga situacija, (...) gavau atsakymą, kad institutas – ne prieglauda ir kad nesu tinkama eiti direktorės pareigas, jei negaliu su tuo susitvarkyti“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė, pažymėdama, kad J. Nugaras ją taip pat perspėjo, jog jos kandidatūra siekiant antros kadencijos nebus palankiai vertinama.

Neturėdama aiškių neigiamos jos veiklos įvertinimo priežasčių, instituto vadovė mano, jog su LLTI bandoma susidoroti valstybės institucijų lygmeniu.

„Šioje istorijoje susiduriame su dar vienu svarbiu dalyku – valstybės institucijų bandymu nesąžiningai susidoroti su galbūt netinkamomis valstybės institucijomis. Galimai ŠMSM kancleris Juris Lukošius galėjo įtakoti instituto vertinimus, kuriuos pateikė Valstybės kontrolei. Ministerijos kancleris 10 metų dirbo Valstybės kontrolėje“, – kalbėjo LLTI vadovė.

„Kodėl imuosi galimos hipotezės – nes visa sekusi spaudimo istorija kaip dalgiu kerta per visas svarbiausias instituto veiklas. Esame baudžiami, kad pažeidžiame teisės aktus dėl knygų leidybos. Per tuos penkerius metus išleidome daug knygų (...) bet, kaip pasakė viceministras – man neįdomu, ką jūs veikiate, svarbu, turbūt, yra kiti dalykai, kurių negaliu įvardinti, nes nežinau“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Anot jos, nuo balandžio institutui ŠMSM keliamas spaudimas tik stiprėja.

„Matyčiau spaudimo ir priekabumo dinamiką, kuri iš tikrųjų išaugo būtent po mano apsilankymo ministerijoje. Tada buvo pradėta reikalauti to, ano, trečio ir galų gale – atsakyti už tą laikotarpį, kai net nebuvau direktore“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Nepaisant to, esama LLTI vadovė iš direktorės pareigų trauktis neketina ir ruošiasi dalyvauti rudenį vyksiančiame vadovo konkurse.

Pasak instituto atstovų, viešas kreipimasis išsiųstas prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

ŠMSM: institute nustatyti finansiniai ir viešųjų pirkimų pažeidimai

Antradienį ŠMSM pranešė, kad LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimų gavusių knygų.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, šį mėnesį paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, o tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Taip pat nurodoma, kad institutas pirko paslaugas iš savo darbuotojų, netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.

Skelbiama, kad paaiškinimus nustatytų pažeidimų LLTI direktorė A. Martišiūtė-Linartienė teikė tiek Valstybės kontrolei, tiek ministerijai. Galutinis Valstybės kontrolės vertinimas po pateiktų paaiškinimų reikšmingai nepasikeitė.

Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole bei atitinkamai reaguos į informaciją, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų.

Šių metų pradžioje ministerija gavo ir asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Asmuo apskundė LLTI neišleidus 8 knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas. Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų.

Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 m. valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų. Kadangi šis pažeidimas sukėlė finansines pasekmes valstybės biudžetui, ministerija paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įvertinti situaciją.