Politologams rinkimų rezultatai - jau apyaiškiai

Šiemet Lietuvoje vyks net treji rinkimai - prezidento, Europos Parlamento bei Seimo. Politologai sutaria, kad antrieji tradiciškai bus patys nepopuliariausi, nes žmonės nelabai mato skirtumo, ką „ištremti" į Briuselį bei Strasbūrą.

Seimo rinkimų rezultatus jie prognozuoja neabejodami, tik nežino, su kuo laimėtojai kurs koaliciją, o prezidento rinkimuose galimais laimėtojais įvardijami tik du politikai.

Komentuoja politologas, profesorius Algis KRUPAVIČIUS:

„Į Europos Parlamento rinkimus daug kas eina tik tam, kad atliktų pilietinę pareigą, nes Europos Parlamentas kaip institucija savo sprendimais turi patį mažiausią poveikį valstybių gyvenimui. Net pačioje ES hierarchijoje Europos Parlamentas gerokai nusileidžia, pavyzdžiui, Europos Komisijai.

Todėl neatsitiktinai šiuose rinkimuose visose ES šalyse, net ir galingosiose, kurios vaidina didelį vaidmenį ES, rinkėjų aktyvumas būna gerokai mažesnis nei nacionalinių parlamentų ar prezidento rinkimuose. Be to, europarlamentarai renkami nacionaliniu mastu tikintis, kad europiniu mastu spręs nacionalines problemas.

Tačiau išrinkti jie tampa europinių partijų bei frakcijų nariais bei balsuoja taip, kaip nutaria jų frakcija", - rinkimų į Europos Parlamentą svarbos nesureikšmino A.Krupavičius.

Jam kur kas didesnę intrigą kelia prezidento rinkimai.

„Akivaizdu, kad reikės dviejų turų, nes nė vienas kandidatas neturi akivaizdžios persvaros prieš kitus. Aišku, antrame rinkimų ture turi būti dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, nes jo reitingai aukščiausi. Kartu su juo į antrą turą patekti daugiausiai šansų turi Ignas Vėgėlė bei Ingrida Šimonytė. Tik dėl skirtingų priežasčių. I.Vėgėlė, matyt, bandys pasitelkti protesto balsus, dabartine valdžia nepatenkintus rinkėjus.

Dalis rinkėjų už jį turbūt balsuos strategiškai, nes I.Vėgėlė matomas kaip kandidatas, galintis išeiti į antrąjį turą, todėl dalis žmonių gali balsuoti už jį, kad „neprapultų balsas". O I.Šimonytė telks pirmiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ištikimąjį elektoratą. Abiejų galimybės patekti į antrąjį turą yra apylygės, I.Vėgėlė galbūt turi tik kiek daugiau galimybių", - spėliojo profesorius.

Tačiau jis mano, kad I.Šimonytė, net jei ir patektų į antrąjį turą, laimėti neturi šansų, nes ištikimojo konservatorių elektoratų balsų neužteks, o kiti už ją vargu ar balsuos.

„Juo labiau, prisiminkime 2019-uosius. Absoliučiais skaičiais ji pirmame ture gavo netgi daugiau balsų nei antrame. Jei antrame ture bus ji ir G.Nausėda, nugalėtojas vienareikšmiškai bus G.Nausėda.

Jei antrame ture bus G.Nausėda ir I.Vėgėlė, intrigos bus daugiau. Mat maždaug pusėje prezidento rinkimų nebūtinai laimi tas kandidatas, kuris nugalėjo pirmajame ture arba net prezidento pareigas einantis kandidatas.

Geriausias pavyzdys - 2003-ieji, kai Rolandas Paksas gavo kuklų balsų skaičių pirmame ture, bet antrame ganėtinai užtikrintai laimėjo prieš tuometinį prezidentą Valdą Adamkų.

Netgi 2014-ieji, kai Dalia Grybauskaitė varžėsi su Zigmantu Balčyčiu... Antrame ture taip pat buvo intriga, pergalė nebuvo tokia lengva, kaip kad D.Grybauskaitė pati tikėjosi", - priminė A.Krupavičius.

O štai pergalę Seimo rinkimuose jis prognozuoja socialdemokratams.

„Aišku, lengviau bus prognozuoti po Europos Parlamento rinkimų, nes jie paprastai beveik sutampa su vėliau vykstančių Seimo rinkimų rezultatais.

Bet pagal dabartinę realybę į pirmą vietą pretenduoja socialdemokratai, tik neaišku, koks bus jų atotrūkis nuo antrosios vietos. Akivaizdu, kad daug rinkėjų balsuos prieš dabartines valdančiosios koalicijos partneres, tačiau konservatoriai turi daug ištikimų rinkėjų - apie 200 tūkst.

Tikėtina, kad jie panašiai balsų ir surinks, todėl turi galimybių finišuoti antroje vietoje. Trečia vieta, jei rinkimų kampanija bus aktyvi, gali atitekti „valstiečiams" - manau, kad galima sulaukti tam tikro jų renesanso. Iš staigmenų galime sulaukti (sprendžiant pagal reitingus, kurių dar neturime daug) Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušros" sėkmingo pasirodymo. Pavyzdžiui, „Spinter" vykdyta visuomenės apklausa rodo, kad ši partija peržengtų 5 proc. ribą", - kalbėjo A.Krupavičius.

„Juoduoju arkliuku" jis vadina ir partiją „Vardan Lietuvos".

„Jos galimybės yra nenuspėjamos. Lyg ir populiarumas yra neblogas, bet partijai tinka politinių perbėgėlių partijos pavadinimas. Ar įtikins daug rinkėjų - klausimas. Pats partijos pirmininkas Saulius Skvernelis jau yra aktyviai įsijungęs į rinkimų kampanija, nors ji dar ir nėra paskelbta.

Manau, kad „Vardan Lietuvos" gali pretenduoti į penketuką. Kaip ir Liberalų sąjūdis, kuris, matyt surinks, įprastą balsų dalį, ką parodė paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai. O dėl Darbo ir Laisvės partijų sėkmės yra didelių abejonių", - reziumavo A.Krupavičius.

Komentuoja politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS:

„Piliečiai intuityviai jaučia, kad Europos Parlamentas jų gyvenime nėra labai reikšmingas, todėl tai atsispindi aktyvume per balsavimą. Mat Europos Komisija, kuri nėra renkama ir yra grynai biurokratinė institucija, turi daugiau galių.

Žmonės tai jaučia. Iš esmės šitie rinkimai rūpi tik kokiai 30-čiai politikų, kurie turi šansų ten pakliūti.

O ten norima pakliūti dėl milžiniškų algų ir dėl didžiulės pensijos. Aušra Maldeikienė visai neseniai pasigyrė, kad jos alga Europos Parlamente - apie 14-15 tūkst. eurų. Fantastika. Pinigai iš esmės už nieką", - stebėjosi V.Dumbliauskas.

Priešingai nei A.Krupavičius, prezidento rinkimuose jis išskiria realius ne tris, o 4 politikus, galinčius patekti į antrąjį turą. Tačiau irgi dviem realiausiais galimais būsimaisiais prezidentais laiko G.Nausėdą bei I.Vėgėlę.

„I.Šimonytei šansus patekti į antrą turą sumažino Dainius Žalimas. Jis paims dalį balsų iš dešiniuosius palaikančių rinkėjų. Aš ir pats už jį balsuosiu. Pažįstu asmeniškai, jis - „kietas" teisininkas, drąsus žmogus.

I.Šimonytės ir D.Žalimo elektoratas iš esmės yra tas pats. Todėl manau, kad į antrą turą pateks G.Nausėda ir I.Vėgėlė. Jei taip ir atsitiks, neabejoju, kad dauguma balsuos už G.Nausėdą, nes I.Vėgėlė yra, mano galva, kažkokia neaiški figūra", - dėstė politologas.

Kalbėdamas apie Seimo rinkimus jis sakė, kad šiemet, priešingai nei daugumą ankstesnių metų, veikiausiai neatsiras nauja partija, kuri surinks daug balsų, mat jokia įsikurti nespės, o iš jau naujai įsikūrusių rimtų konkurentų politologas nemato.

„Iš esamų partijų laikina intriga yra su Sauliaus Skvernelio partija, kurios reitingai smuko ir nebesiekia 5 proc. Tai - vieno žmogaus partija. Jei, neduok, Dieve, žmogus susirgs, liga atsinaujins, atsiguls į ligoninę - partijos nebeliks. Tačiau vis tik manau, kad partija peržengs 5 proc. ribą. O Laisvės partija, manau, jau yra pasmerkta: ribos neperžengs ir jos nariai išsiskirstys arba grįš į Liberalų sąjūdį.

Pirmą vietą, manau, užims socialdemokratai, taip pat daug surinks „valstiečiai", pateks S.Skvernelio partija. Tik kai kas abejoja, ar „valstiečiai" ir S.Skvernelio partija galėtų dirbti vienoje koalicijoje. Aš tuo neabejoju, nes valdžia suvienija visus, postų noras bus svarbesnis už kažkokius asmeninius dalykus.

Spėju, kad šitos trys išvardintos partijos po rinkimų ir sudarys valdančiąją koaliciją. O jei Ramūnas Karbauskis užsispirs (gali sau tai leisti, nes yra stambiausias žemvaldys Lietuvoje), tai į koaliciją dirbti tikriausiai eitų Liberalų sąjūdis, kuriam valdžios irgi reikia. Nors didelei daliai jo rinkėjų tai nepatiktų", - akcentavo V.Dumbliauskas.