Premjerė mano, kad būsimos ir esamos kadencijos mokesčių reformos sutaps: kryptys išlieka tos pačios

„Apmaudu girdėti, kaip kolegos sako, kad, jeigu jie bus valdžioje, tai jie mokesčių reformą tikrai padarys. Tada man kyla klausimas – kas su Vyriausybės pasiūlyta mokesčių reforma tiems žmonėms taip jau yra iš principo blogai“, – interviu „Delfi“ kalbėjo I. Šimonytė.

Politikės teigimu, pateikimo stadiją dabartiniame Seime įveikusi reforma parengta įvertinus Europos Komisijos (EK) Lietuvai ilgiau nei dešimtmetį teiktas rekomendacijas, kurias atitikti turės ir būsimos kadencijos siūlymai.

„Gali nepatikti kažkokie konkretūs mūsų pasiūlymai, gali nepatikti dydžiai, gali nepatikti slenksčiai, bet tada, man atrodo, visada galima siūlyti konkrečius keitimus. Bet tų keitimų nėra, reforma yra kritikuojama, tuo pačiu žadama, kad bus padaryta reforma kažkokia geresnė po rinkimų. Pamatysime, kaip bus. Aš vis vien manau, kad dienų gale nėra daug sprendinių, negu kad tie, kuriuos pasiūlė Vyriausybė“, – tikino I. Šimonytė.

Referuodama į kritiką dėl to, kad dabartinė valdančioji dauguma reformą į plenarinių posėdžių salę atnešė per vėlai – antrojoje kadencijos pusėje – premjerė pabrėžė, kad svarbiausia buvo tinkamai išdiskutuoti teikiamus siūlymus.

Pasigedo partijų ištikimybės savo politinėms nuostatoms

Pasak premjerės, šiuo metu pateiktos mokesčių reformos Seimui priimti nepavyko dėl to, kad dalis partijų nesilaikė savo programų nuostatų dėl mokestinių pakeitimų ir nebuvo linkę palaikyti nepopuliarių sprendimų. Be to, anot I. Šimonytės, opozicinės jėgos turėtų įsivertinti, ar oponuoja dėl to, kad nepriklauso valdančiajai daugumai, ar jų kritika yra iš tiesų konstruktyvi.

„Kai mokesčių reformą kritikuoja politinės partijos, kurių programose yra labai daug nuostatų – tų, kurios buvo įtrauktos į mokesčių reformą, (...) ta kritika atrodo keistai ir, aišku, toje situacijoje pati politinio veikimo logika leidžia rinktis tą taktiką, kuri vadinasi „kas labiau pakritikuos“ arba kad mes norime iš mokesčių reformos tų dalykų, kurie atrodo palankūs, mes šitą imsime, o viso kito neimsime“, – pabrėžė politikė.

Paklausta, ar kitoje kadencijoje palaikytų naujos valdančiosios daugumos, pavyzdžiui, socialdemokratų siūlomą reformą, I. Šimonytė pabrėžė, kad politikoje siekia būti „nuosekli“ ir palaikyti tuos sprendimus, kurie turi ekonominės logikos.

„Niekada nedariau tokių dalykų, kuriuos kartais daro kolegos politikai, kad tavo pozicijos keičiasi priklausomai nuo to, kurioje pusėje salės pozicijos ar opozicijos tu sėdi“, – tikino premjerė.

Diskusijoje dėl RRF mato rinkiminę retoriką

Savo ruožtu kalbėdama apie Lietuvos negautas Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšas, premjerė tikino, kad diskusijos dėl sprendimų, reikalingų norint gauti likusią bendrijos fondo lėšų dalį, efektyviau tęstis galės po rinkimų.

„Bandoma pasakyti, kad (sutarimas dėl mokesčių reformos  – ELTA) yra kažkokia problema dėl RRF lėšų. RRF plane nėra jokio konkretaus sutarimo dėl konkrečių parametrų, yra aiškios kryptys. Ir kai man kairieji sako, kad savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimas į nedarbo draudimo sistemą (...) yra kažkaip netinkamas, tai aš pradedu nesuprasti, kas šioje šalyje yra kairysis“, – kai kurių partijų nenuoseklumą kritikavo I. Šimonytė.

„Aš manau, kad daug tame yra rinkiminės retorikos. Ir nei kiek neabejoju, kad po rinkimų prie to debato bus daug lengviau sugrįžti – net jeigu keisis patys projektai, lyginant su tuo, kas buvo pateikta Vyriausybės“, – tikino premjerė.

Antrąjį mokėjimo prašymą dėl RRF lėšų, anot I. Šimonytės, Vyriausybė EK planuoja pateikti šį rudenį.
„Visi labai susifokusavę į tuos 4 rodiklius, kuriuos mes turime RRF plane, bet ten yra daug kitų rodiklių. Yra daug dalykų, kuriuos mes padarėme anksčiau negu planavę ir dėl to galėsime pateikti Komisijai mokėjimo prašymą“, – dėstė politikė.

Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).

 Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.