Šarūną Vaitkų Europos Parlamento rinkimuose gali kilstelėti konservatorių rinkėjų nemeilė Tėvynės Sąjungos lyderiams ir net Putinas

Tačiau kaip tai, taipogi ir ir Maskvos sprendimas įtraukti Š. Vaitkų į juodąjį sąrašą dėl sovietinio obelisko per antrąjį pasaulinį karą žuvusiems kariams nugriovimo, paveiks jo šansus Europos Parlamento rinkimuose teks luktelėti iki rinkimų birželio 9-ąją.

Prezidento rinkimų rezultatai pasiuntė aiškią žinią

„Manyčiau, kad prezidento rinkimuose buvo aiškiai parodytas nusivylimas ne tik konservatorių kandidate, bet ir visa partija ir ypač jos viršūne. Vadinasi, tikėtina, kad dalis konservatorių rinkėjų EP rinkimuose rinksis kandidatus ne iš suliberalėjusios partijos viršūnės, kurie yra TS-LKD EP rinkimų sąrašo viršuje bei užima ministrų postus Vyriausybėje ar Seime, o tuos, kurie vertybiškai yra tradiciniai konservatoriai – už stiprias bendruomenes, už tradicinę šeimą. Tarp tokių tikrai yra ir Šarūnas Vaitkus,“ – „Palangos tiltui“ sakė keli kalbinti analitikai.

Savo EP rinkimų buklete būtent tai pabrėžia Š. Vaitkus.

„Palangos tiltas“ primena, kad praėjusių metų lapkritį TS-LKD sudarytoje kandidatų į Europos Parlamentą eilėje Š. Vaitkus yra dešimtas. O reitinguojant „liūto dalį“ balsų jis susigriebė partijos skyriuose su stipriais krikdemiškais sparnais, pavyzdžiui, Kauno rajone.

Š. Vaitkus – vienas iš keturių TS-LKD merų šalyje

Vytautas Dumbliauskas, politologas, Mykolo Romerio Universiteto docentas, pastebėjo „Palangos tiltui“, kad Š.Vaitkus yra vienas iš labai nedaugelio Lietuvos konservatorių merų – TS-LKD viso labo teturi keturis savo merus.

„Todėl jau tuo jis yra vertingas savo partijai ir jos rinkėjams. Kitas jo privalumas, kad jis yra ryškus meras, turi savo nuomonę ir drąsiai ją išsako tiek žiniasklaidoje, tiek partijos draugams. Tuo jis gali būti patrauklesnis rinkėjams ne tik Palangoje,“ – sakė V. Dumbliauskas.

Tačiau, jis pabrėžia, kad yra veiksnys, kuris nuo Š.Vaitkaus nepriklauso. Tai – politikos skirstymas į vadinamąją didžiąją ir vietos savivaldos. 

„Šiame skirstyme toji didžioji politika suprantama kaip nepalyginamai svarbesnė nei savivaldos reikalai,“ – pridūrė.

Prasidėjus sezonui, žiniasklaidos dėmesys – Palangos merui

Kitas „Palangos tilto“ pašnekovas, „Vakarų ekspreso“ leidėjas ir redaktorius Gintaras Tomkus, pastebi, kad, esant dideliam Š. Vaitkaus populiarumui pajūry, daug rinkėjų, kurie EP rinkimuose balsuos už TS-LKD, jos sąraše į viršų kilstels Š. Vaitkų.

„Tai tikrai labai tikėtina. Tačiau konservatorių rinkėjai – ypatingi. Jie balsuoja už tuos, kurių pavardės jiems yra įkaltos į galvą. Gera žinia Vaitkui (Palangos merui – L.J.), kad, prasidėjus sezonui, jo pavardė taip pat nuolat visur šmėžuoja,“ – sakė G. Tomkus.

Š. Vaitkus supykdė Maskvą

Palangos mero šansus EP rinkimuose, regis, kilstelėjo net pats Putinas – iškėlęs obeliską sovietiniams kariams atminti iš Palangos centro, Š. Vaitkus su keliais kitais taip pasielgusiais merais papildė Rusijos ieškomų asmenų sąrašą.

LRT.lt  Palangos meras teigė, kad tokia žinia iš Rusijos jo nenustebino, o į neseniai pasirodžiusią tokią naujieną jis teigė žvelgiantis su tam tikra ironija ar humoru.

„Atsakysiu pajuokaudamas. Į tokį humorą turbūt reikia atsakyti humoru. Matyt, man reikėtų pasikeisti vardą į Eduardas (Eduardas Vaitkus – kandidatas šių metų Prezidento rinkimuose, kurį kai kurie sisteminiai analitikai vadino prorusišku – L. J.) ir nebebūčiau ieškomų sąraše. Toks mano komentaras ir būtų. Nerimtai žiūriu į šiuos reikalus“, – sakė Š. Vaitkus.

Tiesa, kurorto meras pastebi, kad faktą, jog Rusijoje yra ieškomas asmuo, reikia rimtai vertinti kaskart planuojant keliones ir vengti vizitų į Lietuvai nedraugiškas valstybes.

„Aš manau, kad kiekvienas tiek valstybės tarnautojas, tiek į sąrašą įtrauktas ar neįtrauktas Lietuvos pilietis turėtų vengti į tokias šalis kelionių, nes nebūtinai turi būti kažkur įtrauktas ir gali būti bėdų. Tai liečia ir valstybės tarnybą visą“, – sakė meras.

Neatmestina, kad Š. Vaitkaus buvimas tokiame juodajame Rusijos sąraše daliai rinkėjų gali kelti užuojautą, simpatiją ar net gailestį.

Paskelbus tokią žinią, Š. Vaitkaus pavardė nuolat šmėžavo žiniasklaidos pirmuose puslapiuose.

Stebuklingas bendrapavardės šuolis

Į Š. Vaitkaus pajuokavimą, kad jam, atsidūrus tokiame sąraše, derėtų pasikeisti vardą į buvusio kandidato į Lietuvos prezidentus, V. Dumbliauskas sureagavo: „Šiuo atveju pavardžių sutapimas yra atsitiktinumas, kuris gali paveikti rinkimų rezultatus, tačiau labai sunku pasakyti, kieno naudai. Gali padėti Šarūnui Vaitkui, tačiau gali ir pakenkti.“

Anot žinomi analitiko, būta, kad rinkimų technologai rinkiminėms kampanijoms naudojo kandidatus ta pačia pavarde: „Tačiau tai daroma dažniausiai sąmoningai, siekiant pakenkti konkrečiam kandidatui, atimant iš jo balsus,“ – sakė V. Dumbliauskas.

G. Tomkus prisiminė, kaip į 2016-2022 Seimą pakliuvo...Rita Miliūtė. Ne žinoma žurnalistė, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatė.

Rūta Miliūtė LVŽS sąraše po reitingavimo pakilo iš 114-os vietos į 28-ąją, ir vėliau buvo išrinkta į Seimą.

„Neabejotinai, ją į Seimą „įnešė“ toks sutapimas,“ – įsitikinęs žinomas Klaipėdos leidėjas.

Abu merai su pavarde Vaitkus– stiprūs 

Gintaras Tomkus sakė, kad „sunku pasakyti“, ar Palangos mero pavardė, kuri sutampa ne tik su Klaipėdos mero, bet buvusio kandidato į prezidentus pavardėmis, padės ar ne Š. Vaitkui.

„Eduardas Vaitkus tikrai ne visiems patiko, tai tokia pavardė tokiu atveju tikrai nepadės daugiau balsų gauti. Tačiau aš tikiu, kad kombinacija abejų merų (Klaipėdos ir Palangos – L. J.) su tokia pat pavarde daugeliui pasirodys svarbesnė,“ – sakė G. Tomkus.

 Be abejonės, Š. Vaitkaus išrinkimas į EP, nugalint tokius „sunkiasvorius“ bendrapartiečius kaip, pavyzdžiui, Andrių Kubilių, Rasą Juknevičienę, Liudą Mažylį, Paulių Saudargą, Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir kitus, prilygtų bombos sprogimui, paneigtų tikimybių teorijas.

Kas atsidūrė aukščiau?

Aukščiau Š. Vaitkaus partijos kandidatų į Europos Parlamentą reitinge lapkritį atsidūrė europarlamentaras Andrius Kubilius už kurį balsavo  3174 rinkėjai. Toliau rikiuojasi: europarlamentarė Rasa Juknevičienė (2912 balsai); Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas (2162 balsai); europarlamentaras Liudas Mažylis (1950 balsai);  Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (1462 balsai); Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė (1213 balsai); Seimo narys Matas Maldeikis (872 balsai); Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (820 balsai); Seimo narys Audronius Ažubalis (691 balsai).

Prieš TS-LKD sąrašo reitingavimą Š. Vaitkus sakė: „Europos Parlamente reikia ne tų, kurie tik deklaratyviai pasakoja apie „regionų proveržį“, „lygybę“ (kas būdinga populistinėms jėgoms, tik užimančioms EP nario vietą ar sėdinčioms ten dėl algos), bet ir realių bei patirtį sukaupusių tikrų savivaldybininkų.“

Laima-Liucija Andrikienė: „Politika – pilna netikėtumų“

„Palangos tilto“ pašnekovai Š. Vaitkaus šansus EP rinkimuose  anksčiau vertino atsargiai, tačiau TS-LKD veteranai Jurgis Razma ir Laima-Liucija Andrikienė sakė: „Politika – pilna netikėtumų.“

Laima Liucija Andrikienė, viena TS-LKD steigėjų, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė, dabar dirbanti Europos Sąjungos Audito Rūmuose, sakė gegužės pradžioje „Palangos tiltui“, kad kandidatai sąrašo viršuje visada turi didžiausias galimybes.

„Kaip TS-LKD kandidatė, esu dalyvavusi devyneriuose rinkimuose, septyneriuose iš jų švenčiau pergalę, tačiau iš visų išskirčiau pirmuosius rinkimus į Europos Parlamentą 2004-aisiais, kuomet iš penktosios sąrašo vietos pakilau į antrąją ir buvau išrinkta.

Pagal Briuselyje atliktas prognozes TS-LKD tuomet turėjo gauti vieną mandatą iš trylikos, o mes iškovojome du. Pirmas klausimas, kurio, atvykusi į Briuselį,sulaukiau iš tuometinio Europos liaudies partijos – Europos demokratų frakcijos Europos Parlamente generalinio sekretoriaus buvo toks: „Kaip tau tai pavyko? Visi mūsų tyrimai rodė, kad atvyks vienas, o atvykote du (Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė – aut.)“ – pasakojo L. L. Andrikienė.

Tačiau ji žino ir pavyzdžių, kuomet į Europos Parlamentą pakliuvo ir mažai girdėti, net vietos politikoje, žmonės.

„Lietuva – puikus tokios šalies, tokio rinkėjų elgesio pavyzdys. Čia galima būtų prisiminti Jolantą Dičkutę ir Danutę Budreikaitę, Darbo partijos atstoves, dirbusias EP 2004-2009 metais, arba Antaną Guogą, Liberalų sąjūdžio kandidatą, dirbusį EP 2014-2019 metais. Būta ir daugiau tokių pavyzdžių,“ – sakė L. L. Andrikienė.

Ji prognozuoja, kad TS-LKD gaus du mandatus 2024-2029 metų Europos Parlamente.

Gal rinkėjai šįkart balsuos netradiciškai

Jurgis Razma, TS-LKD veteranas Seime, gegužės pradžioje sakė „Palangos tiltui“, kad jis linkįs Palangos merui Šarūnui Vaitkui įrodyti, kas daugeliui atrodo tiesiog neįmanoma: gauti EP mandatą nedirbus nacionaliniame parlamente.

„Visaip gali būti. Gal rinkėjai šįkart balsuos netradiciškai – norės naujų veidų, deleguoti į Europos Parlamentą savivaldybininką. O Palangos sėkmės istorija – labai ryški,“ – sakė J. Razma.

Jau žino, už ką balsuos

O Antanas Pakalniškis, žinomas uostamiesčio masažuotojas, pernai vasarą sveikatą stiprinęs Palangoje, TS-LKD veteranas, jau tvirtai žino, už ką balsuosiąs EP rinkimuose birželio 9-ąją.

„Pirmu numeriu įrašysiu Andrių (Kubilių – L. J.), o antru – Šarūną Vaitkų. Jis – stiprus, žinomas, šeimos ir tradicijų žmogus. Tegul Raselė (Rasa Juknevičienė – L. J.) eina padirbėti į naują Seimą, jame jos su jos patirtimi labiau reikėtų nei Briusely,“ – A. Pakalniškis sakė „Palangos tiltui.“