Ambicingi ES tikslai
Seimo Ateities komitete jau kurį laiką vyksta diskusijos apie tai, kaip įdarbinti dirbtinio intelekto (DI) technologijas valdžios sektoriuje. Štai vieno aptarimo metu kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina atskleidė, kad šiemet ministerija siekia ištestuoti 13 sprendimų, kuriems bus skirta 250 tūkst. eurų.
Ji atskleidė, kad taisykles šalims diktuoja Briuselis. „Kai kurie reikalavimai ateina iš ES - pernai visos narės buvo įpareigotos parengti savo skaitmeninio dešimtmečio strategiją. Mes pernai pateikėme veiksmų plano projektą, kuris dabar yra pateiktas Vyriausybei įvertinti. Keliamas ES tikslas, kad iki 2030 m. ne mažiau 75 proc. įmonių naudotųsi DI.
Lietuva dar 2019 m. tapo antrąja ES valstybe, turinčia DI strategiją. Ji buvo priimta ministerijoje, bet nebuvo patvirtinta Vyriausybės. Dabartinis tikslas - iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos atnaujinti visas turimas priemones ir dokumentus į vieną strategiją", - neseniai Seime kalbėjo viceministrė. Ji pridūrė, kad ateityje planuojama sudaryti Europos DI valdybą, kuri patarinės Komisijai ir valstybėms, kad būtų nuosekliai taikomas ES DI aktas.
Atsibodo amžinas popierizmas
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata stebėjosi, kad valdžios institucijos užsiima nereikalingu popierizmu. „Strategijų rašymas yra kūrybinis darbas, bet primenu, kad Seimui priėmus strateginio valdymo įstatymo pakeitimus, visos iki tol buvusios strategijos yra panaikintos. DI strategija liko, nes ji niekur nebuvo patvirtinta. Suomiai dėl jos kreipėsi, ar gali nusikopijuoti, nusikopijavo ir sėkmingai įgyvendino.
Man keista klausyti, kad reikia ruošti skaitmenizavimo strategiją, nes ji jau yra paruošta. Ateities komitetas vienbalsiai prieš daugiau kaip metus priėmė skaitmenizacijos rezoliuciją. Ten viskas sudėliota. Tiesiog reikia pradėti aktyviai dirbti. Yra darbų, kuriuos jau turėjome padaryti. Ministerija galėtų imtis iniciatyvos. Užtenka jau tų popieriukų. Visi mes juos mintinai žinome jau", - piktinosi Seimo narys.
Viceministrė atsakė neslėpdama: „Reikalavimai kurti planus ir strategijas ateina iš Europos Komisijos. Mes turime tą daryti." Ji atskleidė, kad prasidėjus karui Ukrainoje jau buvo sukurta ir skaitmeninė ambasada.
Nuskambėjus klausimui, kiek pati ministerija naudoja DI sprendimus, konkretaus atsakymo nebuvo. „Aš tai naudoju (juokiasi). Suteikiame darbuotojams apsimokyti ir suprasti, su kuo tai valgoma. Piktnaudžiauti technologija taip pat neverta, neturime nerti į vandenį neapgalvotai.
Nes turime suprasti, kad tai yra technologija, kuria tu negali pasitikėti visiškai. Tai mes po truputėlį įvedinėjame į savo darbo rutiną sprendimus. Žinau, kad kolegos yra buvę ir mokymuose, ir bando taikyti. Žiūrėsime, kaip toliau", - sakė E.Kuročkina.
Laukia komandos
Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas iškėlė teoriją, kad DI galėtų palengvinti viešųjų pirkimų organizavimą: „Turėtume kalbėti apie visą viešųjų pirkimų sistemą, kuri šiandien kuria milžinišką administracinę naštą, ten dirbančių specialistų nuolat trūksta ir visa ši sistema kelia vieną didžiausių korupcijos grėsmių.
Nelaukiant kažkokių Europos direktyvų, reikėtų imtis iniciatyvos kurti DI instrumentą mūsų šalyje, kuris leistų atlikti tuos pirkimus su žymiai mažesniu specialistų skaičiumi, žymiai greičiau ir efektyviau. Reikia pagalvoti apie esminę CPO (Centrinės perkančiosios organizacijos) reformą. Tai yra būtent ta sritis, kur DI galėtų būti greitai ir sėkmingai pritaikytas, nes nei čia reikia sudėtingų uždavinių formuluoti, nei kūrybiškumo.
Bijau, kad pasaulis vystysis ta kryptimi, kad DI bus naudojamas produktyvumui didinti ir tokiose šalyse kaip JAV viskas veiks, o Europa prisirašys direktyvų, kurias vykdant su tuo DI sukursime dar didesnę biurokratiją ir įdarbinsime dar daugiau žmonių. Parodykime vieną kartą iniciatyvą. Nesame tokie ES nariai, kurie turi tik klausyti, kas iš Briuselio ateis."
„Mes sekame, ką daro ES - biurokratija didžiulė. Iš DI akto yra kelių lygių rizikos: poveikis sveikatai, saugumui, žmogaus teisėms. Yra sukurta daug sprendimų, galime juos pasiimti, išmokyti žmones. Tai reikalinga, žinoma. Mes neseniai prisijungėme prie JAV deklaracijos, pagal kurią DI gali būti naudojamas kariuomenėje.
Ten dar tik prasideda bendro paveikslo kūrimas. JAV, ES, NATO yra mūsų kelrodžiai, su kuriais mes dirbame. Turėjome paskaitas su mokslininkais, kurie paaiškino, kas tai per technologija, turėsime kitas paskaitas. Tik tuomet galbūt pagalvotume apie kažkokį bendrą įrankių užpirkimą. Mąstome, bet nesame bėgantys ir pirmi, nes mėgstame popierių ir turime būti labai atsargūs", - atsakė ministerijos atstovė.
Interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros vedėju prof. dr. Artūru SERACKIU:
- Apie DI plačioji visuomenė daug sužinojo pradėjus veikti ChatGPT. Bet technologija nėra nauja. Kur šiandien gali būti pritaikomas, naudojamas DI kasdien?
- Šiandien DI, pamatuotai jį taikant, galime naudoti kaip pagalbininką daugybėje rutininių darbų: rašant programos kodą, apžvelgiant naujausius mokslo straipsnius, parenkant tinkamus žodžius, norėdami paviešinti savo tyrimų rezultatus.
Matome, kaip DI sprendimai sparčiai integruojami į kasdien naudojamas biuro programas, galime užduoti DI klausimą apie dokumentą, kurį esame atsidarę, paprašyti išversti vieną kitą pastraipą ar net visą dokumentą, nubraižyti UML diagramą mūsų sugalvotos sistemos ar net sugeneruoti kambario interjerą, pasirenkant baldus, jų tipą, medžiagas ir t.t.
Jei prieš metus atrodė, kad labiausiai paklausi profesija bus specialisto, gebančio tinkamai suformuluoti DI užklausą, tai dabar jau turime įrankius, kurie tai padarys už mus.
Kartais sau pagalvoji, „kaip gerai būtų, kad DI už mane nubraižytų, parašytų kažką", tada paieškai internete ir randi specializuotą įrankį, kuris tai jau geba daryti. Visame pasaulyje visuomenė yra įkvėpta naujausių DI modelių galimybių, svajoja, kad DI sumažins darbe rutinos - ir iš tikrųjų, tokie sprendimai vis atsiranda, tobulėja.
Tik turime nepamiršti kelių svarbių aspektų: duomenų privatumo, būtinos generuojamų rezultatų patikros, DI polinkio pateikti stereotipinius atsakymus ir klaidingus faktus.
Taigi negalime visiškai visko automatizuoti - naudojant DI viską turi peržiūrėti, prižiūrėti, rezultatus įvertinti kvalifikuotas specialistas, o kai kuriose srityse turi būti ir griežtesnis DI įrankių naudojimo reglamentavimas, siekiant išvengti klaidų, kurias darbuotojas gali įvelti pernelyg pasitikėdamas DI.
- Šiuo metu Seime aktyviai vyksta diskusijos apie DI pritaikymą viešajame sektoriuje. Kokias galimybes matytumėte?
- Vienoje diskusijų teko dalyvauti, čia sutikau kolegų iš Vilniaus universiteto, Lietuvos robotikos asociacijos, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos, „Infobalt".
Sričių, kuriose galima būtų pritaikyti DI technologijas yra nemažai, pradedant nuo virtualių asistentų, teikiančių informaciją balsu ir net skirtingomis kalbomis, ir baigiant teisės aktų analize, ieškant prieštaravimų, neatitikimų ar pan. Daug galimybių turime taikyti DI identifikuojant anomalijas, neįprastą aktyvumą tiek pinigų srautuose, pirkimo-pardavimo sandoriuose, mokesčių apskaitoje.
Svarbu pasitelkti įvairiausias naujausias technologijas, taip pat ir DI, siekiant didinti ir užtikrinti kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą visuose viešųjų paslaugų lygmenyse. Viena vertus, turime užtikrinti kibernetinę saugą taikydami DI technologijas, kita vertus, specializuotus DI įrankius galime naudoti ir kibernetinio saugumo grėsmėms atpažinti, atakoms užkardyti.
- Daugybė diskusijų šiandien kelia ir „DeepFake" technologija, dažnai naudojama netikrų naujienų kūrime. Kokie iššūkiai kyla visuomenei, atpažįstant tokias technologijas?
- Informaciją tikrinti būtina. Svarbu viešinti visuomenėje naujausias DI technologijas, jų galimybes, trūkumus ir rizikas. Melagienos, vaizdo klastotės, garso klastotės tampa vis labiau tikroviškos. Jas generuoti yra ganėtinai nebrangu, todėl šios technologijos pasiekiamos visiems.
Tai reiškia, kad jos pasiekiamos įvairioms visuomenės grupėms ir nebūtinai draugiškai nusiteikusioms mūsų atžvilgiu. Turime būti budrūs, nes pavojai gali slypėti nebūtinai tame, kad kažkas sukurs melagieną ar tikroviškai atrodančią vaizdo klastotę, pavojingas gali tapti ir žmogus šia melagiena patikėjęs - tuomet melagingas žinias jau skleis nebe įrašas portale, o realūs žmonės.
- Kaip manote, kokias darbo vietas jau šiandien gali pakeisti DI?
- Tyrimas parodė, jog per pastaruosius metus mažėjo poreikis darbuotojų rašymui, socialinių tinklų marketingui, klientų aptarnavimui, vertimui. Tačiau tuo pačiu išaugo paklausa grafikos, tinklapių dizainerių, vaizdo įrašų apdorojimo specialistų, finansų apskaitos darbuotojų, pardavimo vadybininkų, rinkos analitikų. Įdomu ir tai, kad nepaisant padidėjusios paklausos, kai kurių sričių darbuotojų (pavyzdžiui, ypač paklausių vaizdo įrašų apdorojimo specialistų) valandiniai įkainiai sumažėjo.
Nenuostabu, kad DI pagrįstų technologijų diegėjų paklausa sparčiai auga Pokalbių robotus kuriančių specialistų poreikis išaugo net 2000 proc. Šiuo metu DI gali sumažinti krūvį techninės pagalbos konsultantams. Tai nereiškia, kad bet kur galime jų atsisakyti, tačiau sumažinti darbuotojų skaičių ir išlaikyti tą patį klientų užklausų apdorojimo lygį, galime. Supaprastinus - žmogus nebeturėtų atsakinėti į primityvius klausimus, tam puikiai tinka DI.
Ateityje vis daugiau darbų, nereikalaujančių išskirtinio kūrybiškumo, galėsime patikėti DI. Tačiau aukštesnės kvalifikacijos, didesnės ar specifinės patirties reikalaujantiems darbams mums reikės vis labiau kvalifikuotos darbo jėgos. Šiuo metu prototipą IT srityje sukurti pasitelkiant DI technologijas yra lengva, tačiau šį prototipą ištobulinti tiek, kad būtų sukurtas patikimai ir stabiliai veikiantis produktas, vis dar yra didžiulių intelektinių resursų ir specialistų darbo valandų reikalaujantis darbas.
- Kokie iššūkiai ar pavojai kyla vis plačiau pritaikant DI?
- Vienas dažniausių šiuo metu įvardinamų iššūkių yra stereotipiški atsakymai, netikros faktinės informacijos generavimas. Yra ir kita DI technologijų pusė - savikaina ir kaina. Nors nemokamų įrankių yra siūloma nemažai, norėdami nuolat naudoti aukštos kokybės DI įrankius turime papildomai mokėti, dažniausiai prenumeratos pagrindu. Generatyvinio DI technologijos reikalauja didesnių debesų kompiuterijos resursų, už kuriuos kažkas turi sumokėti.
- Kaip manote, kokia yra DI ateitis? Ar sulauksime filmuose rodomų scenarijų, kai DI imituos žmogų, o gal ir pats ims jaustis žmogumi?
- DI ateitis išliks dvilypė. Turėsime technologijas, kurios padės žmogui įvairiose srityse (profesinėje veikloje, bendravime, buitinių klausimų sprendime, gerinant sveikatos priežiūrą). Taip pat turėsime technologijas, kurios bus naudojamos nusikalstamoje veikloje (pinigų išviliojimui, duomenų vagystėms, melagienoms, nelegaliai prekybai ir pan.).
„Imituoti žmogų" DI jau gali. O ar DI „pats ims jaustis žmogumi" - toks scenarijus neįmanomas, nes DI yra tiesiog matematinis modelis ar keli modeliai apjungti į sistemą. O kai mums pradės atrodyti, jog DI ima jaustis žmogumi, turime nepamiršti, kad tai tik imitacija ir generavimas iš daugybės pavyzdžių to, ką norime skaityti, matyti ar girdėti... Pavojus slypi ne tiek pačiose DI technologijose, kiek mūsų reakcijoje į jos generuojamą turinį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą