Netrukus pasaulis taps vieno rečiausių kosminių įvykių liudininku – tai nutinka kartą per 5–10 tūkst. metų

Tačiau netrukus galėsime pamatyti tai, kas buvo užfiksuota tik kažkada gūdžiais viduramžiais, – Šiaurės Vainiko T (T Coronae Borealis, T CrB) virsmą nova.

Šį dešimtmetį mūsų laukia dar kelios įdomybės, įskaitant kad ir asteroido 99942 Apofio priartėjimą prie Žemės. 2004 metais atrastas Apofis tuoj pat atsidūrė 2-ame Torino skalės lygyje. 

Torino skalė yra pavojingumo indeksas, naudojamas nustatant konkretaus dangaus kūno susidūrimo su Žeme tikimybės lygį.

0 lygis reiškia, kad susidūrimo tikimybė lygi (arba beveik lygi) nuliui, o 10 – kad susidūrimas neišvengiamas, be to, nesvarbu, kur pataikytų koks asteroidas ar kometa – į vandenyną, ar į sausumą, jo smūgis veikiausiai sukeltų pasaulinę klimato katastrofą, kas būtų rimta grėsmė visai mūsų civilizacijai – tokiai, kokią ją suvokiame ir įsivaizduojame.

Iš pažiūros neaukštam – tik 2-am lygiui priskiriami objektai pro Žemę praskrieja ganėtinai arti, tačiau nepriartėja tiek, kad tai jau būtų laikoma kažkuo neįprastu.

Vis dėlto tokius objektus astronomai stebi akyliau. Stebėjo jie ir asteroidą Apofį ir štai tų pačių 2004 metų gruodį paskelbė, kad jis turi būti perkeltas į 4-ą lygį, nes, kaip tada atrodė, egzistuoja 1,6 proc. tikimybė, kad 2029 metais asteroidas atsitrenks į Žemę.

„Dėl didelio priartėjimo astronomai vykdo stebėjimą, – pranešė NASAkomentuodama asteroido perkėlimo į 4 lygį priežastis.

– Pagal dabartinius skaičiavimus egzistuoja 1 proc. arba didesnė tikimybė, kad gali įvykti lokalius nuostolius sukelsiantis susidūrimas.

Labai tikėtina, kad vykdant tolesnius stebėjimus dabartinis vertinimas bus pakeistas 0 lygiu.

Paaiškėjus, kad iki susidūrimo liko mažiau nei 10 metų, būsimas įvykis turės atsidurti visuomenės ir valstybės pareigūnų dėmesio centre.“

Per daugel metų trunkančias arti Žemės praskriejančių objektų (NEO) paieškas ir stebėseną joks objektas nebuvo priskirtas aukštesniam negu 4-as lygiui.

Dėl išskirtinės grėsmės Žemei minėtam asteroidui buvo duotas Apofio, senovės egiptiečių tamsos ir chaoso dievo, vardas (graikiškas variantas).

Laimei, tolesnių stebėjimų rezultatai suteikė pakankamai pagrindo atmesti Apofio smūgio į Žemę galimybę tiek 2029, tiek 2036, tiek 2068 metais, nors kaip tik tada asteroidas atsidurs ypač arti mūsų planetos.

„2068 metais susidūrimas neįvyks, – kalbėdamas apie asteroidą sakė Davide’as Farnocchia iš NASA pavaldaus Arti Žemės praskriejančių objektų tyrimų centro, – be to, kaip rodo atlikti skaičiavimai, apie susidūrimo grėsmę neteks kalbėti bent 100 artimiausių metų.“

Kad ir kaip būtų, 2029 metais asteroidas praskries ypač arti Žemės. Nuo mūsų planetos jis bus nutolęs tik per 32 tūkst. kilometrų, vadinasi, bus atsidūręs arčiau nei kai kurie mūsų išsiųsti palydovai.

Rytų pusrutulio gyventojai Apofį turėtų matyti net be teleskopo ar žiūronų.

Europos kosmoso agentūra (EKA) asteroido priartėjimą vadina vienu rečiausių kosminių įvykių, galinčių pasitaikyti per žmogaus gyvenimą.

Išskirtiniu ir ypač retu būsimas įvykis laikomas todėl, kad jį sukelsiantis dangaus kūnas yra išties didelis – net 375 metrų skersmens, taip pat dėl to, kad, kaip minėta, jis praskries ypač arti Žemės.

„2029 metų praskriejimas yra neįtikėtinai retas įvykis, – paaiškino EKA socialiniame tinkle X paviešintame pranešime.

– Palyginę Saulės sistemoje susidarančius smūginius kraterius ir visų žinomų asteroidų dydžius bei orbitas, mokslininkai priėjo prie išvados, kad tokio dydžio asteroidas kaip Apofis taip arti Žemės praskrieja kartą per 5-10 tūkst. metų.“

Tada, kai asteroidas priartės, NASA planuoja jį „aplankyti“: rengiama misija OSIRIS APEX, pakeisianti ankstesnę mėginių ėmimo misiją OSIRIS-REx.

Naujiems tikslams užprogramuotas erdvėlaivis turėtų „pasveikinti“ asteroidą tuoj po praskriejimo.

Remiantis NASA aiškinimu, Žemės gravitacija turėtų pakeisti asteroido orbitą, sukimosi pobūdį bei tempą ir galbūt sukelti jo paviršių pakeisiančius drebėjimus arba nuošliaužas.

Misija OSIRIS-APEX leis mokslininkams stebėti įvairius pokyčius.

Be to, erdvėlaivis priartės prie Apofio paviršiaus ir taip užkurs savo variklius, kad išjudintų palaidus akmenis bei dulkes, taigi, mokslininkai gaus progą patyrinėti medžiagas, glūdinčias po asteroido, sudaryto iš silikato ir nikelio bei geležies mišinio, paviršiumi.

Artimiau susipažinti su asteroidu ketina ir EKA. Istorinis jo skrydis neabejotinai padės įgyti išsamesnių įžvalgų apie mūsų planetos galimybes apsisaugoti nuo NEO – arti Žemės praskriejančių objektų.

„Dėl Žemės gravitacijos Apofis „išsitemps“ ir „susispaus“, o tai išprovokuos nuošliaužas, kurios atvers klodus, suteiksiančius vertingos informacijos apie asteroidą sudarančias medžiagas, jo struktūrą ir vientisumą.

Gauti duomenys padės pasirūpinti geresne Žemės apsauga“, aiškinama EKA pranešime.

EKA pakartotinai nurodė, kad 2029 metais jokios grėsmės Apofis nesukels.

Jo priartėjimas tebus vien įspūdingas reginys ir ypač reta proga atlikti daug žadančius tyrimus.

Parengta pagal NASA, EKA, IFLScience, Delfi arch. inf.