Plačiau praveriami langai į praeitį: nuostabūs archeologų atradimai 2023 metais

Kai kurie iš jų padėjo „užbaigti dėlionę" ir užpildyti žinių apie senąsias civilizacijas spragas. Supažindiname su įdomiausiais atradimais.

Paslaptingas miestas po Sacharos smėlynais

Vienu sensacingiausių metų atradimų tapo senovinis miestas, pasimetęs tarp begalinių Sacharos smėlio kopų. Manoma, kad miestas buvo pastatytas senos civilizacijos, apie kurią iki šiol nieko nežinota. Archeologai darbuojasi, susipažindami su unikalia miesto architektūra.

Senovės vikingų lobiai Skandinavijoje

Skandinavijoje archeologų komanda aptiko vikingų kapus su daugybe įvairių daiktų ir brangenybių. Šie radiniai ne tik praplečia žinias apie kasdieninį vikingų gyvenimą, bet ir pateikia naujų įrodymų, kad jie palaikė prekybinius ryšius su kitomis kultūromis.

Senovės civilizacijos paslaptys Andų regione

Anduose dirbantys archeologai aptiko senovinės civilizacijos, gyvavusios prieš tūkstančius metų, pėdsakus. Kasinėjant buvo rasta senovės šventyklų, instrumentų ir keramikos liekanų, iš kurių galima spręsti apie tos paslaptingos kultūros gyvenimą.

Miestas po Antarktidos ledynais

Vienas nuostabiausių atradimų buvo senovinis miestas po Antarktidos ledynais. Jis sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą, nes tai būtų įrodymas, kad Antarktidoje kadaise gyveno žmonės, ir galbūt ji net buvo svarbus senovės prekybos ir kultūros centras.

Paslaptingas švyturys po vandeniu

Atliekant kasinėjimus po vandeniu viename Ramiojo vandenyno regione mokslininkai aptiko mįslingą struktūrą - senovinį „švyturį". Šis atradimas audrina vaizduotę ir labai domina tyrinėtojus, suteikdamas pagrindą naujoms hipotezėms apie senųjų civilizacijų ryšius su jūros pasauliu.

Paslaptingas tunelis Cheopso piramidėje

Kovą buvo pranešta, kad tarptautinė mokslininkų komanda rado paslaptingą tunelį Cheopso piramidėje Gizoje. Jo ilgis siekia 9 metrus, o plotis - daugiau kaip 2 m. Pasak specialistų, rastojoje erdvėje per pastaruosius 4500 metų niekas nesilankė - nuo piramidės pastatymo 2560 m. pr.m.e. iki mūsų dienų.

Ekspedicijai vadovavęs buvęs Egipto senienų apsaugos ministras Zahis Havasas (Zahi Hawass) sakė, kad už rastosios patalpos gali slypėti dar kas nors svarbesnio, pavyzdžiui, faraono Cheopso kapas.

Romos epochos kapavietės Gazoje

Liepos mėnesį archeologų komanda, kasinėdama 2000 metų senumo romėnų kapines Gazoje, aptiko per 125 kapus ir du retus švininius sarkofagus. Daugumoje kapų skeletai puikiai išsilaikė. Specialistų duomenimis per šią teritoriją ėjo svarbūs prekybiniai keliai jau nuo Senovės Egipto laikų iki Romos imperijos ir kryžiaus žygių epochos.

Nuskendęs kelias Adrijos jūroje

Zadaro universiteto (Kroatija) specialistai jūros dugne atrado kelio, nutiesto prieš 7 tūkst. metų, liekanas. Akmenimis grįstas kelais jungė Solino gyvenvietę to paties pavadinimo saloje su Korčulos sala.

Neolito laikais čia gyveno Hvaro kultūros atstovai. Važiuojamoji dalis išsilaikė stebėtinai gerai net praėjus keliems tūkstantmečiams. Tai buvo įmanoma todėl, kad šalia Kroatijos pakrantės yra išsimėčiusios daugybė salų, kurios apsaugo regioną nuo audrų ir didelių bangų.

„Mirusiųjų knyga" Egipte

Nors jos pavadinimas skamba šiurpokai, senovės egiptiečių „Mirusiųjų knygos" paskirtis - ne prikelti mirusiuosius. Tai tam tikras užkeikimų ir patarimų rinkinys tiems, kas išvyksta į paskutiniąją kelionę. Vienas reikšmingiausių ir išsamiausių „vadovų" buvo rastas 2023 m. pradžioje palaidojimo vietoje netoli Džoserio piramidės.

Senovinis 16 metrų ilgio papirusas vadinamas vienu išsamiausių ir reikšmingiausių „Mirusiųjų knygos" egzempliorių. Spėjama, kad ritinys priklausė kilmingam ir turtingam žmogui vardu Jachmosas, kuris dokumente minimas ne mažiau kaip 260 kartų. Jis mirė apie 300 metus pr.m.e. Ptolemėjų dinastijos laikais, ir į jo sarkofagą buvo įdėtas papirusas, kurį galima vadinti asmeniniu gidu po mirusiųjų pasaulį.

Tekstas ir iliustracijos juodu ir raudonu rašalu apibūdina įvairias situacijas, kurios senovės Egipto žynių manymu žmogaus laukia po mirties. Pavyzdžiui, papiruse yra gausu Ozirio atvaizdų - tai mirusiųjų pasaulio valdovas ir mirusių egiptiečių sielų teisėjas.

Vienoje iliustracijoje vaizduojama, kaip Jachmosas su žmona teikia dievui ritualines dovanas. Be to, papiruse vaizduojama scena su valtimis, kurioms velionis turi keliauti po požemių pasaulį. Kai kuriuose fragmentuose vaizduojamas Amatas - pabaisa begemoto kūnu, liūto letenomis ir krokodilo galva, ryjanti mirusiojo širdį, kai anapusinis teismas nusprendžia, kad gyvendamas jis elgėsi nedorai.

Cerberio kapas

Italijoje, Kampanijoje, archeologai atkasė puikiai išsilaikiusią, išpuoštą nuostabiomis freskomis kapvietę, kurios dar nespėjo suniokoti kapų plėšikai. Didžiausią archeologų susižavėjimą sukėlė Cerberio, legendinio trigalvio šuns iš graikų mitologijos, atvaizdas. Šis radinys, vadinamas „Cerberio kapu", iliustruoja mitą apie paskutinę Heraklio kovą.

Beveik kaip naujas kardas, kuriam - 3000 metų

Vokietijoje tarp laidojimo inventoriaus ir ginklų buvo rastas kardas, pagamintas prieš 3000 metų. Jis išsiskiria reta aštuonkampės formos rankena, pagaminta iš bronzos.

Lyginamoji liejimo būdų ir dekoratyvinių elementų analizė leidžia spėti, kad kai kurie aštuonkampiai kardai, rastieji šiaurėje, gali būti atgabenti iš toli arba pagaminti keliaujančių meistrų, o kiti yra gaminių iš Pietų Vokietijos kopijos. Archeologai teigia, kad tokie ginklai buvo gaminami vos 3 vietose.

Dangų vaizduojantys reljefai

Restauruojant Esnos šventyklą Egipte specialistai atidengė lubų reljefus, kuriuose vaizduojami Zodiako ženklai, tokios planetos kaip Jupiteris ir Saturnas ir žvaigždynai.

Šie senoviniai dangaus piešiniai suteikia galimybę susipažinti su istoriniais laiko matavimo būdais ir dangaus šviesulių garbinimu.

Esna - senovinis miestas, vienas iš koptų krikščionybės centrų. Šventykla buvo pastatyta Egipto Esnos mieste, kuris antikos laikais buvo žinomas kaip Latopolis.

Nerono palikimas

Šiek tiek mums artimesnių laikų atradimas - prabangus imperatoriaus Nerono teatras, „Theatrum Neroni", atkastas Romoje statant viešbutį.

Šis radinys, anksčiau žinomas tik iš Antikos tekstų, yra realus Nerono kūrybinių paieškų ir galbūt jo ryšio su liūdnai pagarsėjusiu Romos gaisru 64 metais įrodymas.

Nerono teatre buvo statoma daug pjesių, pasirodydavo daugybė įvairiausių atlikėjų, o pats Neronas kaip savininkas naudojosi savo privilegija pasirodyti scenoje publikai, kuri buvo priversta ploti, nepriklausomai nuo jo artistinių gebėjimų.

Dar vienas majų miestas

Tyrinėtojų grupė Balamku (Meksika) draustinio teritorijoje Kampečėje rado džiunglėse pasislėpusį majų miestą. Mokslininkai jį pavadino Okomtunu, o tai senųjų Jukatano pusiasalio gyventojų kalba reiškia „akmens stulpas". Jį aptikti pavyko naudojant LiDAR, tam tikros rūšies lazerinį radarą.

Sistema neaprėpiamose džiunglėse aptiko daugybę monumentalių statinių liekanų, įskaitant kelis iki 15 m aukščio piramidės formos statinius. Pasirodė, kad miestas skiriasi nuo jau žinomų majų miestų.

Didžiausiu netikėtumu tapo jo vieta: jis įkurtas iškiliame „pusiasalyje", apsuptame pelkių. Jo centras su įvairiais monumentaliais pastatais užima per 50 ha.

Okomtuno pietryčiuose yra trys aikštės, supamos daugiaaukščių pastatų. Tarp pagrindinių „gatvių" - įvairių žemų ir ilgų, koncentriniais apskritimais išdėstytų struktūrų kompleksas.

Yra net atskirų zonų ritualams ir žaidimams su kamuoliu. Mokslininkai mano, kad miestas buvo svarbus tikriausiai klasikinio majų laikotarpio centras (250-1000 m.) o didžioji rastosios keramikos ir kitų artefaktų dalis priskiriama vėlyvajam klasikiniam laikotarpiui (600-800 m.)

Išankstiniais duomenimis miestas buvo apleistas maždaug nuo 1000-ųjų m.e. metų. Archeologai rado įvairių įrodymų, kad gyventojai jį paliko paskubomis. O jų sprukimo priežastis kol kas taip ir nenustatyta.