Režisierius Jonas Vaitkus: „Teatro scenoje man visada svarbu kalbėti apie tai, kas mane jaudina, žeidžia“

Nuoširdžiai sveikiname legendinį kino ir teatro režisierių, teatro pedagogą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Joną Vaitkų garbingo Jubiliejaus proga, linkėdami geros sveikatos, nesenkančios energijos, jaunatviško ryžto bei originalių idėjų kūrybiniame darbe!..

Savo naujausiame interviu portalui 15min.lt (Režisieriui Jonui Vaitkui – 80: „Neturėkite iliuzijų, kad jumyse to žvėries nėra“. 2024.05.20) vienas brandžiausių Lietuvos teatro režisierių, pasižymintis egzistencine, dvasinga, vertybine teatrinio meno samprata, idėjiniu  stuburu, laiko tėkmėje nepabūgęs išlikti savimi, sukurtais spektakliais profesionalaus teatro scenoje išdrįstantis kalbėti kažkam labai neparankią tiesą, talentingas kūrėjas, pastatęs per 100 spektaklių Lietuvoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Kazachstane ir netgi tolimoje Japonijoje, yra maksimaliai atviras:

„Dabar teatras Lietuvoje, ir ne tik, yra karščiuojančioje kryžkelėje.

Toks jausmas, kad atėjo laikas atrasti tikrąjį savo veidą, suvokti idėją, pašaukimą, misiją.

Nes kiekvienas gyvas žmogus turi savo misiją, skirtą kelią.

Jei to nesuvokia, laukia kiti pasirinkimai. Skaudu analizuoti tokius atvejus.

Negalima remtis pažeistų, pakrikusių žmonių sąmone. Jie tavo kalbą, atsidavimą teatrui ar kokiai nors idėjai supranta fragmentiškai.

Kryžkelė dabar akivaizdi, tą liudija darbai: isteriški šokinėjimai iš vieno žanro į kitą, bandymai būti įdomiu, iššaukiančiu, matomu, išreklamuotu ant feisbukinės tualeto sienos...

 Nepažeistų žmonių iš esmės nebeliko – jie nutilo arba tame „mirties šokyje“ dalyvauti nemato prasmės. Kalbiesi su žmogumi ir galvoji, kada jis tave „išdurs“, išprovokuos.

Todėl su nepatikimais žmonėmis stengiuosi nebendrauti. Nepatikimais savo darbais. Žodžiai ir darbai – skirtingi dalykai.

Teatras – tai vieta, kurioje kitų žmonių istorijose susiduria gyvenimas ir mirtis. Tas susidūrimas žiūrovų akivaizdoje kartais tikresnis nei realiame gyvenime.

Ir įmanomas tik talentingų aktorių, išlaikiusių atvirą žmogiškumo nervą, jautrumą žmonių likimams, atsidavimo profesijai dėka.

Taip įgriso tas tvaikas, sklindantis iš visų pakampių, portalų. Žmonės tiesiog tirpsta, kad tokie vieni kitiems gražūs.

Tiesiog varva riebalas nuo tokio džiugesio. O man atrodo, kad turėtų varvėti ašaros, apšvarinančios žmogų.

Yra žmonių, ir jaunų, kurie mato, jaučia, bet tyli, nedrįsta, nesupranta, kaip galima tokią masę paveikti.

Netgi gyvuliukai turi daugiau šilumos, drąsos ginti savo namus. Pasaulyje amžina kova tarp žmoniškumo ir žvėriškumo. Ir niekur nuo jos nepabėgsi“, - teigia teatro piligrimas Jonas Vaitkus.

Jau visai netrukus teatro menu besidomintys klaipėdiečiai turės išskirtinę galimybę susipažinti su šio talentingo režisieriaus kūryba.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro didžiojoje scenoje birželio 15 dieną (šeštadienį) bus rodomas Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „NE SAU ŽMONĖS“ – Jono Vaitkaus reginių sceninė misterija pagal Vydūno kūrybą.

Spektaklio scenografas - dailininkas Jonas Arčikauskas. Kompozitorius Tomas Kutavičius.

Reginių misterijoje vaidina gausi aktorių trupė: Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Vaidas Maršalka, Motiejus Ivanauskas, Greta Šepliakovaitė, Iveta Raulynaitytė, Inga Mikutavičiūtė, Audronė Paškonytė, Daiva Rudokaitė, Sigitas Šidlauskas, Andrius Alešiūnas, Henrikas Savickis, Gintautas Bejeris, Kęstutis Povilaitis, Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Kamilė Lebedytė, Justina Burškaitytė, Saulė Sakalauskaitė, Goda Petkutė, Marius Karolis Gotbergas, Dovydas Pabarčius.

 Spektaklyje naudojamos Vydūno dramos: trilogija „Probočių šešėliai“( „Anga“, „Vėtra“, „Ne sau žmonės“, „Šventa ugnis“), tragedija „Pasaulio gaisras“, taip pat Vydūno straipsniai, laiškai. Skamba liaudies dainos iš L. Rėzos rinkinio.

Pasak spektaklio režisieriaus Jono Vaitkaus, „sąvoka „ne sau žmonės“ turi didelę vertikalę savyje. Galima sakyti sau žmonės, ne sau žmonės, žmonės ne sau.

Galima pritaikyti visoms gyvenimo aplinkybėms, bet yra žmogus, – kosmopolitas, empatiškas, neempatiškas, religingas ir ne.

Jeigu žmogus yra sau žmogus, jis bus ir kitam žmogus – užjaučiantis, pagarbus ir t.t. Mano pagrindinė spektaklio idėja buvo, kad pirmiausia žmonės yra žmonės, nesvarbu jų religija ar tautybė.

Pranašiška Vydūno kūryba liudija, kad žmogaus ir žmonijos kelionėje mokslo bedieviškumas ir religijos nemoksliškumas neišvengiamai veda pragaištin, ir tik pavienio žmogaus valinga pastanga eiti meilės, užuojautos, sąžinės, gėdos, doros išsaugojimo kryptimi yra vaisinga ir prasminga.

Aukso veršio begėdiško siautėjimo, tvirkinant rajumu ir čia pat įžūliai ir demonstratyviai viduriuojant pavojingu, bet kvapniu priklausomybės užkratu – nesustabdysi.

Bet Vydūno kūriniuose tą atsakomybės naštą prisiimančių žmonių ir veikiančių, nepaisant tokios tikrovės, yra apstu, ir mums prasminga jungtis į tą žygį“, – teigia išties unikalaus spektaklio kūrėjas J. Vaitkus, Mažosios Lietuvos šviesuolio Vilhelmo Storosto Vydūno filosofiją priartinęs prie laikmečio dvasinės ir moralinės situacijos.

 Norintys gyvai pabendrauti, išsamiau susipažinti su Lietuvos Teatro Maestro Jono Vaitkaus kūryba, š. m. birželio 14 dieną (penktadienį) 16 val. kviečiami į Klaipėdos universitetą, Stasio Vaitekūno aulą (Herkaus Manto g. 84).

Jaukioje konferencijų salėje Jubiliato garbei skiriamas dvidešimtasis KU ir Vydūno draugijos kultūros renginys „Vydūnas-Tautai ir valstybei“.

Detaliau apie tai skaitykite minėto renginio plakate ir programoje.

Kitą dieną, iškart po birželio 14 d. renginio KU Stasio Vaitekūno auloje, birželio 15 d. Klaipėdos muzikiniame teatre, didžiojoje scenoje, bus rodomas Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis "NE SAU ŽMONĖS" - reginių sceninė misterija pagal Vydūno kūrybą, rež. Jonas VAITKUS. 

Anonsą parengė: KU renginio „Vydūnas-Tautai ir valstybei“ moderatorius – režisierius Juozas Ivanauskas