Šeimų krizių centrai: šventinėmis dienomis smurto artimoje aplinkoje atvejų padaugėja

Ekspertų teigimu, smurto prieš moteris atvejai ypatingomis, šventinėmis progomis dar labiau padažnėja ir linkę įgyti sunkesnes formas, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moters diena jau daugiau nei šimtmetį pabrėžia moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. Tačiau pastebėta, jog būtent šventinėmis dienomis, santykiai artimoje aplinkoje tampa ypač įtempti, o smurto prieš moteris atvejai linkę didėti.

„Remdamiesi savo centro patirtimi, matome, kad švenčių dienomis smurto artimoje aplinkoje atvejų daugėja. Šį augimą lemia įvairios priežastys: šeimos šventės minimos siaurame rate, kyla įtampa, o alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas dar labiau mažina emocinį stabilumą.

Tai neretai perauga į konfliktus ir smurtinius veiksmus“, – pastebi Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė.

Pasak IKEA Baltijos šalių mažmeninės prekybos vadovės Ingos Filipovos, pažanga mažinant smurtą artimoje aplinkoje nėra tokia sparti, kaip norėtųsi. 

Vidutiniškai 30 proc. moterų Europos Sąjungoje bent kartą gyvenime yra patyrusios smurtą santykiuose, o Lietuvoje šis rodiklis siekia virš 25 procentų.

„Namai turėtų būti saugi vieta visiems, tačiau, deja, tai nėra realybė daugeliui. Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik asmeninė problema – tai visos visuomenės rūpestis, reikalaujantis bendrų veiksmų. 

Tikime, kad didindami sąmoningumą ir skatindami pagalbą nukentėjusioms, galime padėti kurti saugesnę ir rūpestingesnę visuomenę“, – teigia I. Filipova.

Šiuo metu skaitomiausi

3 Zodiako ženklai, kuriuos balandžio mėnesį angelas sargas globos itin atidžiai

Ne tuščia planeta: mokslininkas rado gyvybės ženklų Marse

Bendrovė vykdo ilgalaikę edukacinę iniciatyvą „Pastebėk smurtą“, o taip pat prisidėjo prie Kauno miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centro atnaujinimo.

Smurtas artimoje aplinkoje įgauna naujas formas

Pasak R. Motiečienės, smurtas artimoje aplinkoje peržengia fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto ribas – šiandien jis vis dažniau persikelia į socialinius tinklus bei kibernetinius grasinimus.

„Smurto artimoje aplinkoje augimą lemia įvairios priežastys: socialinė izoliacija, alkoholio vartojimas, lyčių nelygybė, ekonominiai sunkumai ar vaikystės trauminės patirtys. 

Dažnai smurtą patyręs vaikas suaugęs atkartoja matytus elgesio modelius, nes tai jam tampa priimtina norma. Šis uždaras ratas tęsiasi, jei visuomenė nesiima aktyvių veiksmų jam nutraukti“, – teigia Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė.

Anot jos, svarbu suprasti, kad smurtas nėra nei neišvengiamas, nei pateisinamas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo fizinio ir psichologinio iki ekonominio ar emocinio smurto. 

Todėl būtina ne tik didinti visuomenės sąmoningumą, bet ir stiprinti pagalbos sistemas, kurios suteikia nukentėjusiems galimybę ištrūkti ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Rekomenduojame

Klaipėdoje virš „Memelio miesto“ - juodi dūmai

Startuoja naujos parduotuvės statybos?

Persikėlimui į neriją - dar vienos idėjos priminimas

Saugūs santykiai – smurto prevencijos pagrindas

Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė pažymi, kad smurto problemą būtina spręsti ne tik asmeniniu, bet ir visuomeniniu lygmeniu. 

„Svarbu nuo mažens mokyti vaikus pagarbaus ir nesmurtinio bendravimo. Emocinio intelekto ugdymas, gebėjimas įvardinti savo jausmus ir spręsti konfliktus konstruktyviai turėtų prasidėti dar ankstyvoje vaikystėje, o ne tik paauglystėje. 

Jei šie įgūdžiai neformuojami nuo mažens, suaugus tampa kur kas sunkiau suvaldyti pyktį, išreikšti emocijas žodžiais ir konstruktyviai spręsti nesutarimus.“

Anot jos, svarbu neignoruoti savo intuicijos. Jei kyla jausmas, kad santykiuose kažkas negerai, dažniausiai taip ir yra. „Kuo anksčiau asmuo supras situaciją ir imsis veiksmų, tuo lengviau bus apsaugoti save bei savo emocinę gerovę. 

Artimieji ir draugai gali atlikti labai svarbų vaidmenį – išklausyti, palaikyti, padėti rasti pagalbą, tačiau jie neturėtų stabdyti sprendimo išeiti iš smurtinių santykių. 

Kai moteris palieka smurtinę aplinką, tai jau yra didžiulis žingsnis į priekį. Mes padedame joms stiprinti savo asmenybę, atgauti pasitikėjimą savimi ir kurti naują gyvenimą. Drąsa paprašyti pagalbos – tai pirmas žingsnis pokyčių link“, – sako R. Motiečienė.

Ji priduria, kad niekas neturi kentėti smurtiniuose santykiuose. „Jei problemos nesibaigia, destruktyvūs santykiai turi būti nutraukti. Lietuvoje yra pakankamai specialistų, pasirengusių padėti kiekvienam, kuriam reikia pagalbos.“