Skuodo gimnazijos įkūrėjui Pranciškui Žadeikiui – 155-eri

Tarpukario Lietuvos mokinio Kazimiero Sadausko eilės įkūrėjui – šios mokyklos himnas. Viena miesto gatvelių taip pat dedikuota šiai iškiliai asmenybei. 

Tačiau bene didžiausias paminklas – 2013-aisiais Remigijaus Misiūno išleista Pranciškaus Žadeikio knyga „Didžiojo karo užrašai“.

Kelionė su Žemaičių vyskupu

Arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus (1861–1945) atsiminimų knygoje „Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai“, ėjusio Žemaičių vyskupo pareigas 1914–1926 metais (knygą 2006 m. išleido Lietuvos katalikų mokslų akademija), rašoma: „Grįždamas iš Viekšnių į Panevėžį vagone pastebėjau jaunatve ir inteligencija žydintį kunigą. 

Pasisakė esąs Pranas Žadeikis, Pašušvės klebonas. Aš paklausiau, ar tai jis redagavo Kaune „Nedieldienio skaitymus“, leidžiamus šv. Kazimiero draugijos. 

Atsakė, kad tas pats. Aš paklausiau, ar sutiktų nuo Naujųjų metų persikelti į Skuodą, iš kurio kun. Saulevičius reziduoja. Šisai sutiko. 

Taigi Skuodo dekano pareigas paskyriau tenai klebonauti kun. Žadeikiui. Baigęs vokiškos gimnazijos VI klases, karo metu su vokiečiais susikalbėdavo ir daugelį kartų žmones nuo okupantų skriaudų atgynė.“ 

Šį atsiminimų faktą papildo leidėjų išnaša, jog garbės kanauninkas P. Žadeikis mokėsi Palangoje, Mintaujoje, Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, kunigu dirbo Kamajuose (Rokiškio r.), Breslaujoje, Panevėžiuke (Kauno r.), Kaune, Pašušvyje (Radviliškio r.) bei Skuodo klebonu ir dekanu. Buvo šv. Kazimiero draugijos sekretoriumi, aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje, rašė ir vertė istorinę bei katalikišką literatūrą, paliko puikius prisiminimus apie Pirmąjį pasaulinį karą Žemaitijoje.

Iš P. Žadeikio biografijos

Gimė 1869 m. spalio 23 d. Pareškečio kaime (Telšių r.) Teofilijos Klimaitės ir Juozapo Žadeikio šeimoje. Šeimoje vyriausias, be jo dar 3 broliai: Jonas, Povilas ir Apolinaras. Povilas Žadeikis (1887–1957) – tarpukario Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris (mirė Vašingtone).

Pranciškus, Skuode savo pėdą įspaudęs nuo 1914 metų, pasižymėjo stropumu, komunikabilumu, švietėjiška veikla, gebėjimu sutarti su įvairių tautybių vietos žmonėmis. 

Ne kartą vietinius gelbėjo nuo vokiečių savivalės, gynė nuo patiriamų neteisybių, padėjo, rūpinosi.

Kanauninko vardas suteiktas 1927 metais. Skuode dirbo 18 metų. Mirė 1933 metų gruodžio 6 d. Kaip nurodyta Skuodo RKB metrikoje, mirties priežastis – „širdies paraližas“, garbės kanauninką Narvydžių kapinėse laidojo Telšių vyskupijos generalvikaras, prelatas Pranciškus Urbonavičius.

Neblėstančios veiklos pėdsakai

Anot paties P. Žadeikio, jis nuoširdžiai mylėjo darbščius, mylinčius savo gimtąją žemę. O pasak jo amžininkų, niekada nerakino durų, kad būtų arčiau į jį pagalbos besikreipiančių bet kuriuo paros laiku... 

Tačiau buvo griežtas tinginiams, girtuokliams ir apsileidėliams. Vokiečių okupacijos metais steigė savišvietos būrelius Būdvietės, Puodkalių, Šarkės kaimuose, rinko okupacinį režimą demaskuojančią medžiagą. 

Skuode įkūrė šv. Vincento senelių prieglaudą. 1916 m. lapkričio 3 d. atidarė lietuvių pradinę mokyklą (Šaulių g. 1), o 1918 m. lapkričio 7 d. buvusioje Sapiegų dvarvietėje (Šaulių g. 3) įsteigė vieną pirmųjų Žemaitijoje gimnaziją, tapo ir pirmuoju katalikiško jaunimo ateitininkų kuopos steigėju.

Ketverius metus kruopščiai užrašinėjo „Didžiojo karo užrašus“, kuriems pasitarnavo ir tada aukštas pareigas ėjusio brolio Povilo suteikta informacija. 

1996 m. Skuodo parapijos archyve rastas P. Žadeikio rankraštis „Skuodo metraštis“, pateikiantis informaciją apie 1922–1923 metų rinkimus į Seimą, rinkimų rezultatus, partijų kovas bei bažnyčios vaidmenį agitaciniame darbe, paliudija, kad užrašus apie Skuodą buvo sumanęs tęsti. 

Iš šalį okupavusių vokiečių išprašė, kad nebūtų sunaikinti trys Skuodo bažnyčios varpinės varpai.

P. Žadeikis taip pat prisidėjo prie Homero „Iliados“ vertimo į lietuvių kalbą (1930 m.), rašė katalikiško turinio knygas, išvertė K. Skirmuntaitės knygą „Mindaugas“ (1908 m.), rinktinėje „Darbai“ paskelbė išsamų straipsnį „Kasinėjimai Apuolėje“, nes buvo to įvykio liudininku, kai 1930–1932 metais piliakalnio tyrinėjimus vykdė generolas Vladas Nagys-Nagevičius (1880–1954).

Per šimtmetį nuo savojo starto nutolusi mokykla, įkūrėjo vardu pavadinta 1992 metais, o gimnazijos statusą susigrąžinusi 2002 metais, kasmet pagerbia savojo įkūrėjo atminimą, taria jo vardą maldoje Skuodo bažnyčioje, kapinėse, ateitininkų veiklose. Iš tolimos praeities ataidi laikui nepavaldūs, aktualumo neprarandantys kanauninko palinkėjimai: „rikiuokimės, burkimės“, „dirbkim, krutėkim“.