Čiaudulys keičiantis orams gali reikšti ne peršalimą, o alergiją, įspėja gydytoja alergologė

Vis tik tokie simptomai gali reikšti visai ne netikėtą peršalimą, o prasidedančią pavasarinę alergiją žiedadulkėms, įspėja alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė.

Netikslus simptomų interpretavimas gali sukelti didelių problemų, nes negydoma alergija pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, kas gali tapti netgi astmos priežastimi.

Kaip sužinoti, ar alergijos nepainiojame su pavasariniu peršalimu?

„Dažnai galvojama, kad tik vėlyvas pavasaris yra augalų žydėjimo pradžia, o kartu ir prasidedančių alergijų metas.

Vis tik, tai – mitas, mat augalai žydėti pradeda dar vasario mėnesį ir beržinių medžių žiedadulkėms alergiški žmonės jau pačioje kovo pradžioje gali pradėti jausti alergijos simptomus – vandeningą slogą, erzinantį čiaudulį, paraudusias, ašarojančias akis“, – aiškina alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė ir dalijasi 4 patarimais, kaip išsiaiškinti, ar apėmusi sloga nėra alergija.

1. Tyrimai – būtini

Norint išsiaiškinti, ar simptomai nurodo galimą alergiją, būtina pasidaryti alergologinius tyrimus. Anot A. Krisiukėnienės, svarbu, kad tyrimai būtų tikslūs, parinkti asmeniškai kiekvienam žmogui ir interpretuoti ar atlikti profesionalaus alergologo.

„Dažnai žmonės baimindamiesi dėl galimų alergijų atlieka greitai prieinamus, reklamuojamus bendrinius kraujo tyrimus ir net patys imasi juos interpretuoti.

Nors tokie tyrimai ir gali nurodyti galimą polinkį alergijai, ne visuomet būtent tokio tyrimo žmogui reikia.

Galbūt simptomus sukelia tokios formos alergija, kuros diagnozavimui kraujo tyrimai nėra informatyvūs, reikia atlikti kitus, specialius alergologinius tyrimus.

Todėl norint tiksliai išsiaiškinti varginančių simptomų priežastis, sutaupyti laiko ir pinigų, o sužinojus diagnozę, nedelsiant gauti efektyvius gydymo sprendimus, būtina pasitarti su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu“, – sako A. Krisiukėnienė.

Alergologė prideda, kad reikalingos ir tolimesnės konsultacijos su specialistu, kad būtų kuo tiksliau pritaikytas konkrečiam žmogui tinkamas asmeninis gydymas.

„Absoliučiai visos alerginės ligos yra diagnozuojamos ir gydomos skirtingai. Jos turi savo platų klinikinių išraiškų spektrą, todėl joms reikia skirtingų diagnostikos metodų ir gydymo būdų.

Būtent todėl alergologijoje ir imunologijoje personalizuota diagnostika bei gydymas yra ypatingai svarbūs“, – sako gydytoja.

2. Pamatuokite žiedadulkių koncentraciją

Vasario mėnesio pabaigoje ir tik prasidedant kovui, kai aktyvusis augalų žydėjimas dar neprasidėjęs, jaučiantiems peršalimo simptomus prasminga patikrinti aplink esančią žiedadulkių koncentraciją ore.

Jei ši padidėjusi, peršalimo simptomai gali reikšti prasidedančią alergiją.

„Apie padidėjusią žiedadulkių koncentraciją dažnai rašoma žiniasklaidoje, specializuotuose portaluose ar socialinių tinklų grupėse.

Vis tik informaciją realiu laiku jūsų vietovėje galite pasitikrinti ir išmaniosiose programėlės, pavyzdžiui, „Pasyfo“. Tokiu būdu galėsite stebėti ar simptomai nesuaktyvėja tam tikrose vietovėse“, – patarimais dalijasi alergologė.

Pasak jos, jei didesnės žiedadulkių koncentracijos vietose vis tik jaučiatės prasčiau, prasminga kreiptis į specialistą dėl detalesnės konsultacijos, o tokiose vietose praleisti kiek mažiau laiko.

3. Neparsineškite žiedadulkių namo

Alergijos simptomai stipriausi būnant gamtoje ir įprastai sušvelnėja grįžtant namo. Vis tik alergiški žmonės dažnai kasdienybę apsisunkina iš lauko į namus parsinešdami žydinčių augalų.

„Jei įtariate, jog esate alergiški, venkite namus puošti žydinčiais augalais. Tai ypač būdinga, kai švenčiame Velykas ir stalus puošiame „kačiukais“ ar sužydėjusiomis šakelėmis.

Nors šiemet Velykas švęsime anksčiau nei įprasta, žiedadulkės ant augalų jau gali būti nusėdusios, tad gali prasidėti alerginės reakcijos“, – aiškina A. Krisiukėnienė.

Pasak alergologės, žiedadulkės kvėpavimo takus gali pasiekti ir namuose per tiekiamo oro angas. Tad juntantiems alergijos simptomus prasminga skirti lėšų papildomiems oro takų filtrams namuose įsirengti.

4. Siekite gydymo

A. Krisiukėnienė įspėja, jei simptomai kartojasi ne pirmus metus ir yra pakankamai stiprūs, žydėjimui pasibaigus, verta apsvarstyti alergijos gydymą imunoterapija.

„Norėdami jaustis geriau, žmonės dažnai informacijos ieško internete – paieškos variklyje „Google“ ar įvairiuose forumuose – ir bando gydytis savarankiškai.

Vis tik, kiekvienam žmogui būdinga skirtinga ligos išraiška, jos eiga ir sunkumas, todėl tik visa tai įvertinus galima nuspręsti, koks gydymas reikalingas“, – sako gydytoja.

Ji taip pat pastebi, kad alerginės ligos yra lėtinės, todėl, tikėtina, jog žmogų lydės visą gyvenimą. Būtent todėl svarbu, jog gydymas išmokytų su alergijomis gyventi ir užtikrintų gerą gyvenimo kokybę.

„Alerginių ligų bijoma, nes manoma, jog sergant jomis, tenka susitaikyti su daugybe apribojimų.

Mūsų klinikoje „Drauge“ taikomas moderniosios alergologijos principas – ne sakyti, ko žmogus negali daryti, bet paaiškinti, kaip jis gali tai daryti ir kaip gali išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę.

Turėdami tyrimų rezultatus ir pasikonsultavę su alergologais, gausite rekomendacijas efektyviausiam gydymui jūsų atveju“, – sako A. Krisiukėnienė.

Apie Algirdą Krisiukėnienę

Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė turi ilgesnę nei 20 metų profesinio darbo patirtį. Ji yra biomedicinos mokslų daktarė, universiteto lektorė daugiau nei 60 mokslinių straipsnių recenzuojamuose žurnaluose autorė ir bendraautorė.

A. Krisiukėnienė skaito mokslinius pranešimus, dalinasi patirtimi su gydytojais bei mokslininkais tarptautiniuose kongresuose ir mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. A. Krisiukėnienė įkūrė alergologijos kliniką „Drauge“, kur šiuo metu eina vadovės pareigas.