Iš prekybos išimama nerimą kėlusi „AstraZeneca" vakcina: Lietuvoje ja skiepyti pedagogai, politikai
(8)Nors būtent ši vakcina iš pradžių buvo naudota pedagogų ir šalies vadovų skiepijimui.
„Vakaro žinios" pranešė, kad „AstraZeneca" vakcinų nuo COVID-19 ligos prekyboje nebelieka.
Tai užvirė diskusijas, ar toks pokytis susijęs su vakcinų saugumu.
Nutraukta tyliai
Apie tai, kad vakcinos registracija panaikinta, „Vakaro žinioms" patvirtino ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. „Europos Komisijos sprendimu buvo panaikintas šios vakcinos registracijos pažymėjimo galiojimas.
Tai reiškia, kad ši vakcina nebebus tiekiama nei į Lietuvą, nei į kitas Europos Sąjungos valstybes, mat ji buvo registruota centrinės registracijos būdu.
Pats šios vakcinos registruotojas pateikė prašymą panaikinti vakcinos registracijos pažymėjimo galiojimą.
Registruotojas turi teisę dėl komercinių priežasčių teikti prašymą panaikinti vaisto registracijos pažymėjimo galiojimą, tačiau privalo patvirtinti, jog vaisto išbraukimas nėra susijęs su vaisto veiksmingumu ar saugumu", - nurodė tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Prašymą panaikinti vakcinos pažymėjimą, gamintojas pateikė dar kovo pradžioje. O tokį prašymą EK tenkinto.
Visgi, apie tai nebuvo paskelbtą nei Tarnybos, nei Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.
Nors, pavyzdžiui, žinia apie tai, kad įrodymų priežastiniam ryšiui tarp COVID-19 vakcinų „Comirnaty" bei „Spikevax" ir pomenopauzinio kraujavimo nepakanka, buvo paskelbta kaip atskira naujiena.
Tarnybos atstovė patikino, kad tai normali praktika: „Tai standartinė procedūra, apie kurią atskirai neinformavo nė pati Europos vaistų agentūra nei EK. Visa informacija EVA puslapyje pateikta tik prie pačios vakcinos, o ne kaip atskira naujiena."
Neskiepija nuo 2022 m.
Su „AstraZeneca" vakcina Lietuvoje buvo paskiepyta apie pusė milijono gyventojų. „Vakaro žinioms" pasiteiravus SAM, kaip bus elgiamasi toliau, paaiškėjo, kad jau kurį laiką ši vakcina Lietuvoje nebėra naudojama.
„AstraZeneca" vakcina „Vaxzevria" Lietuvos gyventojai jau neskiepijami kurį laiką, nes ekspertų sutarimu buvo nuspręsta nepratęsti sutarčių su šiuo gamintoju. 2023/2024 m. sezono vakcinacija buvo vykdyta išimtinai tik „Comirnaty" vakcinomis, tas pats planuojama ir artėjantį sezoną.
Kaip ir iki šiol, kitų gamintojų vakcinomis pasiskiepiję gyventojai gali skiepytis „Comirnaty" vakcina, skiepytis labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims rudenį, prieš prasidedant gripo sezonui (iki 40-osios metų savaitės)", - nurodė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Jis patikslino, kad „Vaxzevria" vakcinos Lietuvoje nebėra nuo 2022 m. kovo.
Iš viso Lietuva buvo užsakiusi 1,86 mln. šios vakcinos dozių, tačiau didžiąją jų dalį išdalino kitoms valstybėms.
Kaip nurodo ministerijos atstovas, gydymo įstaigoms buvo išduota 493,4 tūkst. šios vakcinos dozių, donuota kitoms šalims - 973,9 tūkst. dozių, utilizuota - 397,3 tūkst. dozių.
Po skiepų neatsigavo savaitėmis
Primename, kad abejonių dėl „AstraZeneca" vakcinos visuomenėje buvo kilę ne kartą. 2021 m. kovo pradžioje būtent šia vakcina buvo pradėti skiepyti pedagogai.
Tuomet „Vakaro žinių" redakciją tiesiog užplūdo pasakojimai apie organizmo reakcijas į šią vakciną. Kai kurie skiepus lygino su nuodais žiurkėms.
Pedagogai pasakojo, kad po skiepų kilo temperatūra, purtėsi kūnas, apėmė galvos, raumenų, akių, ausų skausmai.
Daugybė pedagogų po skiepo negalėjo išeiti į darbą.
Kai kurie atsigavo tik po kelių savaičių.
Tuo metu pasirodė žinios, kad po skiepo „Vaxzevria" vakcina gali pasireikšti itin retas šalutinis poveikis - kraujo krešulių susidarymas.
Tuomet kai kurios šalys netgi atsisakė šio gamintojo vakcinų, o Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramino, kad tai tik reti atvejai.
Siekiant žmones nuraminti, Lietuvos vadovai savo noru rinkosi skiepytis būtent šio gamintojo vakcina.
Šią vakciną tokiu tikslu rinkosi prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė ir kt.
Rašyti komentarą