ŽPV ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais, bet neatpažintas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį

Viena iš pavojingiausių ŽPV keliamų grėsmių moterims – gimdos kaklelio vėžys. Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Inesos Žeimės, vienintelis būdas laiku pastebėti šio viruso sukeltus pakitimus – reguliarūs profilaktiniai tyrimai.

„ŽPV yra DNR virusas, intraląstelinis parazitas, kolonizuojantis gleivinės ir odos ląsteles.

Jo gyvavimui ir dauginimuisi reikalingos ląstelių organelės, todėl tarp žmonių ŽPV plinta lytinių santykių metu, kai vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu keičiamasi organizmo skysčiais“, – teigia I. Žeimė.

Remiantis moksliniais tyrimais, ŽPV neišlieka ant patalpų paviršių, taigi, pirtyse, tualetuose ar panašiose viešose patalpose juo neužsikrečiama.

Kuo pavojingas šis virusas?

ŽPV turi daugybę skirtingų tipų ir ne visi jie yra vienodai pavojingi. Visgi, virusas geba modifikuoti epitelio ląstelių genomą, todėl tam tikrais atvejais gali atsirasti lytinių organų karpos, išsivystyti gimdos kaklelio, rečiau – vulvos, makšties ar gerklų vėžys.

„Pagal šį gebėjimą virusai skirstomi į didelės rizikos – ypač 16 bei 18 tipai, ir mažos rizikos – 6 bei 11 tipai, nesukeliantys vėžio. Deja, viruso kolonizacija organizme ilgą laiką yra besimptomė ir tokiu būdu lemia gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – be ŽPV šia liga nesusergama“, – atkreipia dėmesį I. Žeimė.

Ilgainiui, progresuojant ikivėžiniams ir vėžiniams pakitimams, gali atsirasti kraujingų išskyrų po lytinių santykių, kraujavimas ne mėnesinių metu, gausėti mėnesinės, atsirasti pilvo apačios skausmas ir panašūs simptomai.

„ŽPV keliama grėsmė moterims yra kur kas didesnė nei vyrams, kuriems šis virusas gali sukelti lytinių organų karpas ir tik labai retais atvejais – rimtesnius susirgimus.

Dėl šios priežasties vyrai nuo jo tikrinasi retai, dažniausiai skatinami savo partnerių, kai inicijuojami tyrimai dėl įvairių lytiškai pilntančių ligų prieš pirmus lytinius santykius“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė.

Didžiausias pavojus kyla jauniems žmonėms

Dažniausiai ŽPV užsikrečia lytiškai aktyviausia populiacijos dalis – jauni žmonės iki 30–35 m. amžiaus.

„Ypač didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, dažnai keičiantys lytinius partnerius ar praktikuojantys poligaminius santykius. Verta atkreipti dėmesį, kad prezervatyvų naudojimas padeda apsisaugoti nuo didesnio virusų kiekio patekimo į organizmą, bet pilnai nuo užsikrėtimo neapsaugo“, – pažymi I. Žeimė.

ŽPV galima nustatyti polimerazės grandininės reakcijos būdu, t. y. randant viruso DNR ir viruso tipą, kadangi skiriasi jų agresyvumas.

„Kartais vienas žmogus gali užsikrėsti 3, 4 ar net 6 viruso tipais. Nors šis tyrimas tikslus, pasikeitus lytiniam partneriui, kuris gali būti kolonizuotas ŽPV, situacija gali pakisti“, – akcentuoja gydytoja akušerė-ginekologė.

Deja, specifinio priešvirusinio ŽPV gydymo nėra, todėl atradus virusą, gydymo taktika yra stebėjimas, atliekant onkocitologinius gimdos kaklelio vėžio ir ŽPV nustatymo tyrimus.

Prevencijos programa leidžia anksti pastebėti vėžinius pakitimus

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į viruso tipą, nuo užsikrėtimo iki vėžio išsivystymo gali praeiti vidutiniškai 5–8 m. Žinoma, dažniausiai užsikrėtimo data nėra žinoma, todėl itin svarbu dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje ir reguliariai tikrintis.

„Nemokamos prevencinės programos tikslas – nustatyti ikivėžinius ir vėžinius gimdos kaklelio pakitimus ankstyvoje stadijoje, kurioje liga nesukelia jokių simptomų, bei laiku pradėti ją gydyti.

Kaip minėjau, tai jaunų moterų liga, todėl svarbu ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir reprodukcinę moters funkciją, kad ji galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.

Programoje dalyvauti gali 25–59 metų moterys. 25–34 m. grupė kviečiama tirtis kas trejus metus atliekant onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą.

Nuo 35 m. moterims kas 5 metus atliekamas ŽPV tyrimas, o radus virusą – onkocitologinis tyrimas iš gimdos kaklelio, prireikus – ir gimdos kaklelio kolposkopija su ar be biopsijos.

Gimdos kaklelio ląstelių pakitimai vertinami vizualiai – mikroskopu ieškant specifinių ikivėžinių ar vėžinių pokyčių. Pakitusioms ląstelėms būdingas intensyvus dauginimasis, specifiniai branduolio ar kiti požymiai.

Diagnostika priklauso nuo to, kokios ląstelės pateko į paimtą tepinėlį bei nuo specialisto patirties ir įgūdžių, todėl reguliarus šio tyrimo atlikimas didina jo patikimumą.

„Įtarus, kad ikivėžiniai pakitimai yra didelio laipsnio, atliekama gimdos kaklelio konizacija – specialia elektrokilpa pašalinama pakitusi gimdos kaklelio gleivinės epitelio dalis.

Tai dienos chirurgijos operacija, įprastai trunkanti iki 15 min., atliekama vietinėje arba bendroje nejautroje. Gana dažnai per 10–15 m. vienai pacientei tenka atlikti 2 ar 3 gimdos kaklelio konizacijas, tačiau, jei reaguojama laiku, sudėtingesnių operacijų neprireikia“, – pasakoja I. Žeimė.

Kartais, kai nustatomas jau išsivystęs gimdos kaklelio vėžys, priklausomai nuo stadijos, prireikia gimdos kaklelio amputacijos ar gimdos su kiaušidėmis pašalinimo.

Tikimybę užsikrėsti ŽPV mažina skiepai

Nors užsikrėtimą ŽPV mažina monogaminiai santykiai ir naudojami prezervatyvai, bet labiausiai tikimybę išvengti šio viruso sukeliamų piktybinių padarinių didina vakcinacija.

„Išsivysčiusiose šalyse nuo ŽPV skiepijami visi 9–11 metų vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai. Tokiame jauname amžiuje susidaro stiprus imunitetas, todėl užtenka 2 vakcinų, o vyresniems žmonėms jau prireikia 3 vakcinos dozių.

Pasiskiepijus susidaro ilgalaikis imunitetas, todėl toliau tęsiami tyrimai siekiant nustatyti, kada reikės revakcinacijos, jeigu jos išvis reikės“, – pažymi I. Žeimė.

Tiesa, šiuo metu Lietuvoje skiepijama vakcina, kuri apsaugo nuo 9 labiausiai paplitusių viruso tipų, o jų yra kur kas daugiau, todėl vis tiek itin svarbu dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje.