Daug šalių dar turi draudimų, tiek oficialių, tiek neoficialių, ribojančių moterų teises dirbti kai kuriose srityse. Daugelyje tokių įstatymų galima rasti racionalų grūdą – jaunoms moterims neleidžiama dirbti ten, kur yra sunkios ir kenksmingos darbo sąlygos, kurios gali blogai atsiliepti sveikatai ir reprodukcinei funkcijai.
Tačiau daugelis šį argumentą laiko tik dingstimi, kad gražioji žmonijos pusė negalėtų realizuoti savęs ir uždirbti daugiau.
SSRS draudžiamų moterų darbų sąraše buvo 456 pareigybės, žlugus Sąjungai, šis sąrašas buvo sutrumpintas arba panaikintas daugelyje posovietinių šalių.
2007 m. nemoteriškų profesijų sąrašo atsisakė Armėnija ir Gruzija, 2017 m. – Moldova, 2019 m. – žmogaus teisių aktyvistams pavyko panaikinti ne moterų darbą Uzbekistane, o 2021 m. – Kazachstane.
Vis tik kai kurios valstybės neskuba atsisakyti draudimų, o tarp jų yra ir labai neįprastų. Kirgizijoje, pavyzdžiui, moterims neleidžiama dirbti kasybos, transporto ar maisto pramonėje.
Tadžikistane – kelių, oro ir geležinkelių transporto srityje. Kai kuriose musulmoniškose šalyse griežtai laikomasi religinių tradicijų.
Islame draudžiamos profesijos yra tos, kurios prieštarauja religijai – islamo moterys neturi teisės dirbti ar net mokytis be vyro leidimo. O Saudo Arabijoje iki 2017 metų moterims buvo uždrausta dirbti taksi vairuotojomis.
Draudimas dirbti be vyro leidimo galioja Katare, Sudane, Mauritanijoje, taip pat Konge.
Madagaskare galioja vienas įdomus draudimas moterims – jos neturi teisės platinti literatūros, plakatų ir panašios medžiagos. Tokia veikla laikoma prieštaraujančia moralei
. Kinijoje nėra draudimų profesijoms, tačiau kinėms oficialiai neleidžiama studijuoti daugelio specialybių.
Parengta pagal unian.net
Rašyti komentarą