Breiko ekspertas apie Dominiką: „Motyvuota būtų per silpnas tam žodis“
Dominika Banevič, breiko pasaulyje žinoma kaip B girl Nicka, sulaukė olimpinio starto dienos.
Šįvakar Paryžiaus centre esančioje Konkordo aikštėje, kurioje vyko ir krepšinio 3x3 olimpinis turnyras, lietuviai linkės sėkmės savo jaunai breiko šokėjai, laikomai viena favoričių olimpinių žaidynių programoje debiutuojančioje sporto šakoje.
Taip pat skaitykite
Prieš Nickos startą – pokalbis su Lietuvos sportinių šokių federacijos breiko lygos direktoriumi Mindaugu Radvila.
– Šiais metais Lietuvai breiko rungtyje atstovauja išskirtinė šokėja Dominika. Jūsų nuomone, kaip jai, būnant tokiai jaunai, pavyko pasiekti tokį lygį?
– Ji nuo jauno amžiaus buvo susidomėjusi breiku, rodos, nuo 6 ar 7 metų.
Gana jauna pradėjo šokti ir tai buvo jos vienintelė tokia stipri aistra. Nebuvo taip, kad lankytų daug skirtingų būrelių, buvo susitelkusi į vieną dalyką ir tai jai taip patiko, kad tiesiog beveik visą savo laiką tam ir skyrė.
Natūralu – jeigu skiri visą savo laiką, energiją ir jėgas vienam dalykui, – pasieki rezultatų.
– Kaip Dominiką Banevič apibūdintumėt kaip sportininkę?
– Abu esame šokėjai. Vilnius nėra labai didelis miestas ir esame treniravęsi kartu vienoje salėje ir dalyvavę renginiuose, važiavę kartu ir panašiai.
Kaip sportininkė ir kaip žmogus ji yra šimtu procentų atsidavusi tam, ką daro. Ji visada siekia kuo geresnių rezultatų ir tai yra jos aistra – kaip ir bet kokio kito žmogaus, nors tai būtų kitas dalykas, kaip darbas ar profesija. Ji tiesiog į tą dalyką yra visiškai susikoncentravus ir siekia tobulumo, kuo geresnių rezultatų. Ji yra kaip angliškai yra sakoma: „driven“.
Sakyčiau, motyvuota, bet motyvuota galbūt per silpnas žodis.
– Kaip tokiai jaunai sportininkei išlaikyti susikaupimą ir šaltą protą dalyvaujant tokioje didelėje scenoje kaip olimpinės žaidynės?
– Olimpinės žaidynės paprastiems žmonėms, nesusijusiems su sportu, yra didžiulis įvykis – „O Dieve, kas ketverius metus toks renginys“.
Tačiau tokiam žmogui kaip Dominika, tokių kaip „O Dieve, koks tai yra renginys“ nelabai yra.
Breiko atžvilgiu olimpinės yra išskirtinis dalykas tokiu platesniu, globalesniu požiūriu pasaulio mastu, nes debiutuoja žaidynėse, tačiau Dominika yra dalyvavusi pasaulinio lygio renginiuose, kur dalyvauja tikrai pasaulio geriausi šokėjai, jau pastaruosius 3–4 metus kaip „Freestyle session“, „Red bull BC One“, „Break Europe“ renginiai, kuriuos yra laimėjusi, WDSF pasaulio čempionatas, kur formatas ir varžovės nesiskiria nuo tų, kurios laukia olimpinėse žaidynėse.
Jai tai tikrai nėra pirmas tokio pobūdžio renginys, kuris yra pasaulinio lygio
– Ko palinkėtumėt Dominikai?
– Aš manau, kad ji jau prieš pusę metų dėl Lietuvos breiko yra padariusi vos ne daugiausiai iš visų Lietuvoje buvusių žmonių, neskaitant gal Egidijaus Sipavičiaus. Nicka tikrai jau stovi tarp gerbiamiausių žmonių.
Tai linkiu tiesiog, kad ji gerai praleistų laiką ir kovotų dėl savęs, kad jai tai būtų geriausia patirtis. Ji tikrai jau nei Lietuvai, nei breiko šokėjams nieko nėra skolinga.
– Kaip manote dėl kokių priežasčių breikas buvo įtrauktas į olimpines žaidynes?
– Olimpinės žaidynės turi savo klasikines sporto šakas, kurios yra beveik nuo pirmosios olimpiados, visą laiką išlaikomos, bet yra kelios sporto šakos, kuriomis norima atnaujinti, „pašviežinti“, derėti su esamąja kultūra, šiais laikais.
Kelias sporto šakas kaip vieną prioritetų pasirenka ta šalis, kuri organizuoja, tad, manau, kad tie keli faktoriai susidėjo.
Pradedant nuo to, kad Prancūzija yra meną propaguojanti, skatinanti šokį ir muziką šalis, tai jiems breikas pasirodė potencialiai įdomus.
Po 2018 m. kai buvo jaunimo olimpinės Pietų Amerikoje, breikas gerai pristatė, buvo gerai suorganizuotas ir įrodė, kad gali būti pateikiamas tokiame sporto formate.
Paskui tikrai buvo įdėtos didelės pastangos iš tarptautinės sportinių šokių federacijos. Pasinaudota įdirbiu ir vizualiu patrauklumu jaunesniajai kartai, pristatant breiką kaip įdomesnį būdą užsiimti sportu ne tik tuo „sausu“ fiziniu sportu, kaip lengvoji atletiką ar kiti fiziniai sportai.
Kai kuriems tokios sporto šakos yra tikrai įdomios, bet galbūt kitiems kiek trūksta kūrybingumo, šviežumo, energijos. Tad breikas, BMX, riedlentės tampa šokia tokia alternatyva tiems, kurie galbūt norėtų sportuoti, tačiau norėtų tuo užsiimti šiek tiek įdomesniu būdu. Manau, kad tai buvo pasirinkta labai tikslingai, tikrai sveikintinas pasirinkimas.
– Kaip breiko sporto šaka išlaiko sąžininga vertinimą? Juk ši šaka nėra matuojama nubėgtu laiku ar įmestais taškais.
– Tradiciškai ir kultūriškai pastaruosius 30 metų yra breikerių, kurie tikrai yra stiprūs ir gali savo šokimu nurungti visus likusius dalyvius.
Šokėjai tiesiog būdavo pasodinami, jų buvo prašoma parodyti ir pasakyti, kuris iš šokėjų buvo geresnis. Jeigu šokėjas, kurį tu gerbi, pasakė, kad tu pralaimėjai, vadinasi, buvai silpnesnis.
Aišku, savaime suprantama, kad norint olimpinėse daryti sąžiningą vertinimą reikėjo sukurti vertinimo sistemą. Kai buvo paskelbta apie galimybę breiką įtraukti į olimpines žaidynes, visame pasaulyje žinomi ir gerbiami šokėjai susibūrė į grupę. Jie po ilgų svarstymų ir sukūrė visą vertinimo sistemą. Buvo nustatyti atskiri kriterijai, sukurta skaitmeninė programa, kad teisėjai galėtų užfiksuoti visus balus, nes breike vėlgi negali skaičiuoti taškų metrų ar sekundžių.
Breike per visą vertinimą teisėjai žiūri į kovą ir turi ją vertinti, žiūrėdami į kiekvieną judesį.
Teisėjai yra kvalifikuoti, kompetentingi, yra išlaikę egzaminus ir turi sertifikatus. Atrinkti devyni teisėjai iš skirtingų pasaulio regionų, visi nepriklausomi ir nešališki, tad tikimasi, kad ir olimpinėse vertinimas bus nešališkas ir teisingas.
– Kur galimą rasti visus vertinimo kriterijus, kuriais remiasi teisėjai vertindami šokėjus?
– Visi vertinimo kriterijai yra aprašyti WDSF puslapyje, yra sukurtos vertinimo taisyklės, o vėliau perimtos ir olimpinių. Visi kriterijai yra surašyti iki smulkmenų, pavyzdžiui, kaip vertinti judesių švarumą, originalumą, atlikimą, techniką, muzikalumą ir t.t. Žinoma, tų dalykų negali paskaičiuoti, tiksliai nustatyti, ar šokėjai sušoko muzikaliai ar ne, todėl teisėjai turi būti tikri ekspertai.
– Koks yra breiko populiarumas Lietuvoje? Ar jis kyla?
– Per pastaruosius trisdešimt metų daug kas kalbėdavo, kad „breikas miręs“, tačiau jis niekur nedingsta. Per pastaruosius penkerius metus ir ypač tada, kai B-girl Nicka pradėjo laimėti didelius renginius užsienyje, kaip tik sutapo su žinia, jog breikas bus svarstomas įtraukti į olimpines.
Nuo to laiko jos žinomumas ir žiniasklaidos dėmesys, kai Lietuvos atletė tapo viena stipriausių pasaulyje, pradėjo populiarinti breiką.
Be to, bent jau aš iš statistikos pusės, kaip organizuojantis Lietuvoje daug breiko renginių, tikrai matau, kad sulig kiekvienais metais dalyvių tikrai daugėja, kasmet matosi maždaug po 15–20 proc. augimas.
Be to, paskelbus apie olimpines žaidynes, visa breiko bendruomenė tapo labiau organizuota, nes norint dalyvauti olimpiadoje, reikia organizuotos struktūros. Tad, manau, organizuotumas ir labiau profesionalus renginių organizavimas padėjo breikui iškopti į tikrai profesionalesnį lygį.
– Pats breiką matote daugiau kaip meną ar sportą?
– Labai gerai pastebėjote: breikas yra išskirtinis iš visų meno ir sporto šakų, breikas labiausiai leidžia improvizuoti, kurti, tai labiausiai muzikalus į menus traukiantis sportas.
Pavyzdžiui, metant ietį jau yra numatyti tam tikri būdai, kaip tą padaryti, o breike kaip tik priešingai: vertinama originalumas ir asmeninis indėlis į atlikimą. Tad, iš vienos pusės, tai yra pats kūrybiškiausias ir artistiškiausias sportas, iš kitos pusės – kaip meno rūšis, breikas turbūt yra vienas iš fiziškai reikliausių.
Žinoma, yra daug šokių rūšių ir meno kūrybos rūšių, bet breikas tikrai yra įvardijamas kaip vienas iš labiausiai fizinių sportų, treniruotės yra arčiausiai profesionalių atletų.
Aš ir manau, kad breikas yra viduryje ir tikriausiai neatsitiktinai jį ir pasirinko kaip olimpinę šaką, nes jis yra toks mišinys (meno ir sporto) abiejų per vidurį.
Rašyti komentarą