Nacionalinė saugumo komisija pritarė planui, kaip reaguoti į incidentus Baltijos jūroje

Kaip numatyta šiame dokumente, svarbiausias vaidmuo tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai,  Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.

„Stiprindami bendradarbiavimą ir sinergiją su sąjungininkais, tuo pačiu darome ir nacionalinius namų darbus. Mūsų žingsniai efektyvina ir mūsų institucijų bendradarbiavimą užkardant bandymus trikdyti energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, ir kuria atgrasymą tokio pobūdžio veiklom“, – pranešime spaudai cituojamas G. Paluckas.

Planas parengtas atsižvelgiant į pastarąjį pusmetį fiksuotus Baltijos jūroje įvykusius kabelių pažeidimus. Vyriausybė siūlo reakciją į tokius incidentus sutrumpinti iki vienos valandos, šį sprendimą priimtų vidaus reikalų ministras.  

Planą dar turės patvirtinti Vyriausybė, o galutinį jo projektą iki vasario 28 dienos turės parengti Vidaus reikalų ministerija.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje ruože tarp Ventspilio ir Gotlando buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeninis šviesolaidžio kabelis Baltijos jūroje. 

Latvijos policija pradėjo baudžiamąją bylą pagal du Baudžiamojo įstatymo straipsnius dėl tyčinio turto ir viešojo elektroninių ryšių tinklo sunaikinimo ir sugadinimo.

Panašus incidentas fiksuotas ir pernai per Kalėdas, kai nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.

Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 dieną be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.

Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. 

Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.