Prieš pradedant taikyti šią technologiją, valstybinė įmonė "Klaipėdos regiono keliai" buvo įpareigota užsakyti tyrimus dėl galimo poveikio aplinkai. Juos atliko Kauno kelių tyrimo institutas.
Stengiamės daryti viską, kad žmonėms būtų patogu, bet dažnai galimybės yra ribotos dėl lėšų stygiaus Petras KAUČIKAS, "Klaipėdos regiono keliai" vadovas |
Pernai vykdyto eksperimento privažiuojamajame kelyje prie Klemiškės II gyvenvietės rezultatai parodė, jog jokio trumpalaikio žalingo poveikio aplinkai nėra, todėl toks žvyrkelių priežiūros būdas gali būti naudojamas. Taikant šią technologiją per karštąjį sezoną žvyrkelius reikėtų palaistyti kelis kartus. Parengus atitinkamą tvarką tokie laistymai galės būti atliekami valstybinės reikšmės žvyrkeliuose, kur dulkėtumas sukelia labai daug nepatogumų.
Anot susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko, ši praktika bus suderinta su Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentu, palaistyti keliai bus stebimi, ar nėra jokio nežinomo ilgalaikio poveikio aplinkai.
Kadangi gręžiniai, iš kurių bus imamas vanduo keliams laistyti, yra Kretingos rajone, tai juo bus laistomi per gyvenvietes nutiestų valstybinių žvyrkelių ruožai, esantys netoli gręžinių. Dabar bus ieškoma finansavimo šių darbų atlikimui. "Klaipėdos regiono keliai" planuoja iš pradžių laistyti per didesnes gyvenvietes nutiestus žvyrkelius, pasižyminčius intensyviu eismu. Vietinių ir privačių kelių naudotojai šią paslaugą galės užsisakyti.
"Ši technologija turi keletą didelių pranašumų - aukšto druskingumo vandens yra mūsų regione, be to, toks vanduo turi tam tikras medžiagas, kurios "suriša" dulkes. Taip pat svarbu paminėti, jog šis būdas yra pats pigiausias. Pasaulyje žinomos ir kitos technologijos dulkėtumui mažinti - laistymas bitumine emulsija, polimerų naudojimas ir kita. Tačiau šie būdai yra gana brangūs. Tuo tarpu laistymas druskingu vandeniu ne tik pigus, bet ir pakankamai efektyvus", - pasakojo R. Bražinskas.
Žvyrkelių laistymas druskingu vandeniu yra pats pigiausias būdas mažinti dulkėtumą Rolandas BRAŽINSKAS, susisiekimo ministro patarėjas |
Pasak "Klaipėdos regiono kelių" direktoriaus Petro Kaučiko, daug kas priklauso ir nuo aplinkos veiksnių. Jei sezonas yra labai lietingas, lietus gali tiesiog išplauti žvyro dangą, o kartu su ja ir medžiagas, "surišančias" dulkes. Esant pernelyg karštam ir sausam orui medžiagos išgaruoja. Tačiau, P. Kaučiko nuomone, 2-3 palaistymų per sezoną turėtų užtekti, kad būtų užtikrintas mažesnis žvyrkelių dulkėjimas.
"Stengiamės daryti viską, kad žmonėms būtų patogu, bet dažnai galimybės yra ribotos dėl lėšų stygiaus", - sakė "Klaipėdos regiono kelių" direktorius.
Dėl eismo dalyvių patogumo Kelių direkcija diegia ir saugaus eismo užtikrinimo priemones. Sankryžose, vadinamųjų juodųjų dėmių bei blogo matomumo vietose dygsta saugaus eismo salelės.
"Anksčiau problemos sprendimas kainuodavo didelius pinigus, o dabar yra priimtas sprendimas viską sutvarkyti pigiau. Net esant nepakankamam finansavimui stengiamės gauti gerą rezultatą. Juk juodųjų dėmių mažinimas Lietuvoje - vienas iš prioritetų", - teigė R. Bražinskas.
Saugaus eismo salelės yra gana efektyvios dirbtinės kliūtys, dirbtinai priverčiančios sumažinti greitį, kuris, pasak P. Kaučiko, Lietuvoje yra dažniausias avarijų kaltininkas.
Rašyti komentarą