Klaipėdos universitetui (KU) savo teritorijoje įrengiant infrastruktūrą naujam mokslo ir technologijų parkui taip pat baigiamas tiesti ir dviračių takas, vingiuosiantis greta Herkaus Manto gatvės. Kaip ir įprasta, jis grindžiamas raudonomis betoninėmis plytelėmis. Projekto vadovas Rolandas Jatulis teisinasi, esą trinkelės buvo numatytos detaliajame plane, todėl universitetas savarankiškai nieko keisti negalėjo. [CITATA]
Asfaltas - pigiau ir geriau
Užtat dviratininkai nepaliauja stebėtis tokiu projektuotojų potraukiu raudonoms trinkelėms. "Esame ne kartą prašę miesto valdžios, kad negrįstų dviračių takų tomis raudonomis trinkelėmis, tačiau niekas mūsų negirdi. Gal jiems ta spalva labai patinka? Arba jie patys turi tų trinkelių gamyklą?" - šaiposi Saulius Ružinskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos narys.
Jo manymu, asfaltuoti takai yra ne tik daug pigesni, bet ir universalesni. Jais gali važiuoti ne tik dviratininkai, bet ir riedutininkai, riedlentininkai. "Tačiau mums nuolat atrėžia, esą po trinkelėmis yra požeminės komunikacijos, kurias prireikus remontuoti lengviau pasiekti nuardžius trinkeles. Tačiau tai nėra rimtas argumentas. Ar labai jau dažnai tenka remontuoti požemines trasas po dviračių takais? Jei to prireiktų, asfaltą nuardyti taip pat nesudėtinga", - aiškina S. Ružinskas.
PASIRINKIMAS. Klaipėdoje vis daugiau dviratininkų važiuoja automobiliams skirta, tačiau asfaltuota, gatvės dalimi, o ne darda trinkelėmis grįstu šaligatviu.
Jo manymu, už tas pačias lėšas, kurios skiriamos trinkelėmis išgrįsti taką būtų galima nutiesti ilgesnį su asfalto danga.
"Be to, trinkelės išsiklaipo, o asfaltas ilgiau laiko", - galutinį argumentą meta S. Ružinskas.
Galbūt todėl Klaipėdoje pamatysime vis daugiau dviratininkų, važiuojančių automobiliams skirta, tačiau asfaltuota gatvės dalimi, o ne dardančių trinkelių šaligatviu.
Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu tiesiama nauja dviračių trasa palei Dangės upę. Šįsyk ji bus asfaltuota. Uostamiesčio savivaldybės administracija už 1 kv. metrą asfaltuoto tako rangovams moka po 88 litus. Kiek rangovams už trinkelėmis grįstą taką moka KU, sužinoti nepavyko. R. Jatulio teigimu, rangovams mokama už visus darbus iškart, o dviračių takas nėra išskiriamas.
Nėra spalvoto asfalto
Projektuotojas Edmundas Kolakauskas pripažįsta, kad asfaltuoti takai kur kas pigesni nei grįsti betoninėmis trinkelėmis, tačiau esą pastarosiomis norima atskirti pėstiesiems ir dviratininkams skirtas šaligatvių dalis. "Jei dviračių takas nutiestas greta pėstiesiems eiti skirtos dalies, jie turi būti atskirti spalvomis. Kaip pėstieji turėtų atskirti, kuria dalimi jiems reikia eiti? Idealiausia būtų, jei ir asfaltas būtų kitokios spalvos. Tačiau tokio Lietuvoje asfalto gamybos technologijos gana žemo lygio. Todėl ir renkamės betonines trinkeles", - apgailestauja projektuotojas.
Pasak E. Kolakausko, takų konstrukcija yra ta pati, tačiau asfaltuotam takui įrengti užtenka 4 centimetrų storio dangos, o trinkelių storis yra 5 cm. "Aišku, kad asfaltuotas takas pigesnis. Tačiau norint pagaminti kitokios spalvos asfaltą, tenka į bitumą dėti granitinę skaldą. Tačiau norint išvalyti asfalto maišyklę reikia pašalinti prieš tai gamintą mišinį ir praktiškai išmesti apie 30 tonų šio gaminio. Todėl niekas ir nesiryžta Lietuvoje gaminti kitokios spalvos, tik dviratininkams skirto asfalto", - aiškino E. Kolakauskas.
Reikia tik rašto?
Almantas Mureika, Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, prisipažino, kad ne kartą pasvarstęs, kodėl dviratininkams skirti takai grindžiami trinkelėmis. "Sutinku, kad važiuoti asfaltu kur kas patogiau. Tačiau projektavimo sąlygas išduodame ne mes, o Statybos ir projektų skyrius. Kita vertus, Klaipėdoje jau įprasta, kad dviračių takai centrinėje dalyje grįsti raudonomis trinkelėmis. Todėl ir naujos trasos greta Herkaus Manto gatvės grindžiamos trinkelėmis. Kita vertus, iš dviratininkų oficialių pageidavimų nesame gavę. Jei LDB atstovai atsiųstų mums oficialų raštą, kad jie pageidautų asfaltuotų takų, pasistengtume į technines užduotis įrašyti reikalavimą rinktis tokią dangą. Tokio reikalavimo turėtų laikytis ir detaliųjų planų rengėjai. Tačiau reikia oficialaus rašto", - paaiškino A. Mureika.
Štai ir visa istorija. Tereikėtų, kad LDB taryba sukurptų dokumentą, kuris atvertų kelią pradėti biurokratines procedūras ir išguiti betonines trinkeles.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą