Dilema: deginti ar rūšiuoti?

Energetika

Bendrovės "Klaipėdos energija" planus pastatyti atliekas deginsiančią jėgainę, kuri leistų bent šiek tiek sumažinti šilumos kainas, gali apsunkinti ir centrinė valdžia, ir Briuselis.

Šiuo metu vyksta netiesioginė kova tarp Ūkio ir Aplinkos ministerijų. Jos rezultatai nulems, kam bus skiriami Europos Sąjungos pinigai - ar atliekų rūšiavimo fabrikams statyti, ar atliekas deginsiančioms ir šilumos bei elektros energiją gaminsiančioms jėgainėms.

Šalies valdžios pasirinkimą gali nulemti ir Europos Sąjungos pozicija - praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino atnaujintą direktyvą, maksimaliai apribojančią atliekų deginimą. Direktyvos nuostatas Europos Sąjungos (ES) šalys narės į savo teisę turės perkelti per dvejus metus.

Atpigintų šilumą

Šį rudenį jau tikimasi pradėti projektuoti Klaipėdos termofikacinę jėgainę, kurios statyboms pernai kovą pritarė Klaipėdos miesto taryba. Ši 25 MW elektrinės ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinė elektrinė degintų netinkamas perdirbti, bet energetinės vertės turinčias komunalines ir kitas atliekas, taip pat biologinį ir organinį kurą. Prognozuojama, kad buitinės atliekos sudarys apie 30 proc. elektrinės kuro.

Jėgainę statys Suomijos energetikų korporacijos "Fortum" antrinė bendrovė "Fortum Klaipėda", kurios 49 proc. priklauso "Klaipėdos energijai". Naujoji jėgainė išdygs bendrovės "Klaipėdos energija" vadinamosios rytinės katilinės teritorijoje prie Lypkių, šalia geoterminės jėgainės, už 600 metrų nuo gyvenamojo rajono.

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas jau pritarė jėgainės poveikio aplinkai programai. Tačiau Klaipėdos rajono taryba neseniai vieningai nubalsavo prieš tokias statybas. Tada Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas sakė, kad politikų sprendimą nulėmė mokslininkų pastabos. Jų išvadose teigiama, kad jėgainė į aplinką išmestų iki 64 rūšių cheminių junginių. Esą didžiausius dūmų ir dujų debesis vakarų vėjas nupūstų Jakų, Sudmantų, Budrikių gyvenviečių link.

Naujos termofikacinės elektrinės šilumos kaina turėtų būti mažesnė negu dabar gaminamos "Klaipėdos energijos", kūrenančios rusiškas dujas. Anksčiau skelbtais pirminiais apskaičiavimais, šiluma galėtų būti pigesnė mažiausiai 10 proc.

"Būtų sudėtingiau"

Naujoji jėgainė gali kainuoti apie pusę milijardo litų. Kaip galimi finansavimo šaltiniai įvardijamos pačios įmonės lėšos, paskolos bei aplinkosaugai skirti ES struktūrinių fondų pinigai. Dėl pastarųjų - apie 1,5 mlrd. litų - dabar verda kova tarp Ūkio ir Aplinkos ministerijų.

"Ūkio ministerija pasisako už atliekų deginimą, o Aplinkos ministerija mano, kad reikia viską rūšiuoti ir deginti tik tai, kas lieka. Vyriausybė dar neturi konkrečios pozicijos. Įmonės stebėtojų taryba, kurią sudaro miesto politikai, palaiko dabar funkcionuojančią tvarką, kai atliekos rūšiuojamos metant į kiemuose stovinčius konteinerius, ir mano, kad didžiąją dalį reikėtų sudeginti", - sako "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Jis akcentuoja, kad naujosios jėgainės projektas yra dar labiau svarbesnis ir aktualesnis dėl situacijos, kuri susiklostys 2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, mat ši Klaipėdos jėgainė gamins ir elektros energiją.

Vertindamas Europos Parlamento direktyvą, įpareigojančią maksimaliai mažinti sudeginamų atliekų kiekius, V. Valutis išreiškė viltį, jog nugalės ekonominė logika.

"Ne vienas Lietuvoje viešėjęs Europos Sąjungos pareigūnas pabrėžė, jog atsižvelgdama į ypatingą energetinę situaciją, atsirasiančią po Ignalinos jėgainės uždarymo, Lietuva turėtų maksimaliai išnaudoti visus vietinius energijos resursus", - sakė "Klaipėdos energijos" vadovas.

Anot jo, jei šalies valdžia visgi apsispręstų skirstant ES lėšas prioritetą skirti atliekų rūšiavimui, o ne deginimui, naujos jėgainės statybų projektas tikrai nežlugtų, tačiau jį įgyvendinti būtų šiek tiek sudėtingiau.

Rūšiavimo fabrikai - brangu

Šiemet pradėjusiame veikti naujajame Klaipėdos regiono Dumpių sąvartyne priimamos visos antrinės ir pramoninės atliekos, išskyrus skystąsias. Pasak sąvartyną eksploatuojančios bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Šarūno Reikalo, šalia Klaipėdos atsiradus atliekas deginančiai jėgainei sąvartyno tūrį būtų galima sumažinti 25-30 proc.

"Dabar Lietuvoje sklando idėjos visoje šalyje statyti milžiniškus atliekų rūšiavimo fabrikus. Kitų idėjų autoriai siūlo statyti atliekas deginančias jėgaines. Mano nuomone, atliekų rūšiavimo fabrikai būtų labai brangi investicija. Jų veiklą turėtų finansuoti verslas, o deginti jau surūšiuotas atliekas būtų kur kas brangiau nei nerūšiuotas", - sakė Š. Reikalas.

Anot jo, jei visgi centrinė valdžia nutartų skirti ES paramos lėšas atliekų rūšiavimui, jas geriau reikėtų skirti ne rūšiavimo fabrikams statyti, o atliekų rūšiavimo aikštelėms įrengti. Atliekas rūšiuoti reikia ten, kur jos susidaro, nes tai būtų kur kas pigiau ir efektyviau, įsitikinęs Š. Reikalas.

Pats Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras taip pat ruošiasi Dumpių sąvartyne pradėti rūšiuoti atliekas.

"Šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje planuojame pasistatyti nebrangų konvejerį, prie kurio dirbsiantys žmonės išrūšiuotų iki 10 procentų atliekų", - sakė pokalbininkas.

"Spręs Vyriausybė"

Anicetas IGNOTAS, Ūkio ministerijos sekretorius

Ministerija pateikė Vyriausybei Šildymo plėtros krypčių strategijos sprendimo projektą, kuriame numatoma šalyje pastatyti iki 10 objektų, deginsiančių atliekas. Tarp jų būtų ir Klaipėdos jėgainė. Atsiradus tokiai strategijai šiems objektams statyti būtų galima skirti Europos Sąjungos paramą. Viskas dabar Vyriausybės rankose.

"Deginti kai neįmanoma perdirbti"

Aleksandras SPRUOGIS, Aplinkos ministerijos sekretorius

Patvirtintoje Valstybinėje atliekų tvarkymo strategijoje yra numatyti aiškūs prioritetai. Pirmiausia - atliekų vengimas, paskui rūšiavimas ir perdirbimas, energijos išgavimas iš jų yra tik trečioje vietoje. Ministerijos nuomone, atliekas reikėtų deginti tik tada, kai neįmanoma jų perdirbti.

Šiuo metu atliekama studija, kuri turėtų nustatyti, kiek Lietuvoje galėtų būti pastatyta atliekų rūšiavimo fabrikų, koks rūšiavimas turėtų būti. Galima tik imituoti rūšiavimą, tačiau galima ir rūšiuoti taip, kad nebebus po to ko deginti.

Priešpriešos - arba atliekų rūšiavimo fabrikai, arba jėgainės, deginančios šiukšles - nėra. Reikia suderinti ir ekologinius aspektus, ir ekonominė naudą.

Tačiau be tokiu atveju jau reikės atsižvelgti į Europos Parlamento patvirtiną direktyvą, įpareigojančią kuo daugiau rūšiuoti ir kuo mažiau deginti. Per dvejus metus turėsime ją perkelti į savo teisinę bazę.

Faktai

Danijoje šilumos ir elektros energija iš šiukšlių ir atliekų gaminama jau 100 metų.

Švedijoje šilumos energiją gamina net iš kanalizacijos vandens. Stokholme sudeginama daugiau kaip 80 proc. viso surenkamo atliekų kiekio. Stokholmo termofikacinės elektrinės, kurioje deginamos ir buitinės, ir pramonės atliekos, ir panaudoti tepalai, ir maistiniai riebalai, kaimynystėje už 300 metrų stovi daugiabučiai gyvenamieji namai.

Dar 1992 metais buvo užsakyta Klaipėdos Rytų katilinės išplėtojimo vietinio kuro ir atliekų deginimui galimybių studija.

Vyriausybė 1993 m. priėmė nutarimą "Dėl vietinio kuro atliekų ir biomasės naudojimo miestų ir rajonų šilumos reikmėms tenkinti". Jame buvo pritarta Energetikos ministerijos siūlymui statyti vietinį kurą, atliekas ir biomasę naudojančias jėgaines Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

Martynas VAINORIUS