Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, visiems pašiurpus, iki šiol ramiai sau stebėjo, kaip skandinavai iš Lietuvos išplukdo milijardus litų. Tačiau šią savaitę ėmė ir prabilo. Dėl to ir tapo šios savaitės žmogumi. Kas privertė jį kalbėti?
Dėl milijardų, kuriuos esą iš Lietuvos išveža
Skandinavijos bankai, tvyro didelė sumaištis. Bene pirmasis apie minėtą procesą dar vasarį prabilo dabartinis ūkio ministras Dainius Kreivys. Tiesa, vėliau jis savo žodžius atsiėmė. Galbūt ir dėl to, kad skandinaviški bankai patys staiga ėmė neigti išvežą pinigus iš mūsų šalies.
Vėliau apie iš Lietuvos gabenamus milijardus pasirodė informacijos žiniasklaidoje, o bene paskutinis apie išplukdomus pinigus kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Buvo minimos įvairios išvežtų litų sumos - nuo milijardo iki keturių milijardų. Praėjusią savaitę spekuliacijoms dėl išvežtų sumų tašką padėjo iki tol šiuo klausimu, lyg būtų vandens į burną prisiurbęs, tylėjęs šalies vyriausiasis bankininkas R. Šarkinas. Jis pareiškė, kad pastaruoju metu iš Lietuvos skandinavai išvežė nei daugiau, nei mažiau - 2,5 mlrd. litų.
Bankų kontrpuolimas
Tuomet, kai prieš pusmetį žiniasklaidai savo įžvalgas patikėjo D. reivys, atmušinėti ministro atakų griebėsi patys skandinaviško kapitalo bankai. Ir tai suprantama - juk sunkmečiu vidury dienos apiplėšinėti lietuvius yra mažų mažiausiai nemandagu!
Teigta, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų kapitalo komerciniai bankai krizei įsisiautėjus, girdi, nepuolė grąžinti paskolų pagrindiniams bankams. O šit švedams priklausantis laikraštis “Verslo žinios” gryniausia lietuvių kalba netgi tvirtino, kad antrinių Lietuvoje veikiančių bankų skolos patronuojantiems bankams Skandinavijoje netgi ūgtelėjo.
“Nuo 2008 m. rugsėjo iki kovo pabaigos “Swedbank” (buvęs “Hansabankas”) skolos pagrindiniam Švedijos bankui “Swedbank” išaugo beveik milijardu litų: nuo 4,544 mlrd. litų iki 5,383 mlrd.litų. Daugiau nei 0,5 mlrd. litų didėjo ir DnB NORD banko skola Šiaurės Vokietijos ir Norvegijos valdomam “Bank DnB NORD A/S”. SEB banko skola pagrindiniam bankui buvo didžiausia iš visų Lietuvoje veikiančių bankų ir dar augo: rugsėjo pabaigoje buvo 10,491 mlrd. litų, kovui pasibaigus - 11,08 mlrd. litų”, - trimitavo leidinys.
“Pavyzdžiui, kai 2008 metų ketvirtą ketvirtį dėl didėjančios įtampos tarptautinėje finansų rinkoje ir makroekonominės padėties Lietuvoje indėliai bankuose pradėjo gana sparčiai mažėti, o paskolų paklausa dar buvo išlikusi, skolindamiesi iš pagrindinio banko - “Swedbank” grupės Švedijoje - pritraukėme į Lietuvą papildomai 1,2 mlrd. litų”, - anuomet “Verslo žinioms” gyrėsi banko “Swedbank” atstovas Andrius Danys.
Todėl, spėjame, LB valdybos pirmininkui šią savaitę žengti drąsų žingsnį ir pripažinti, kad iš Lietuvos skandinavai jau išvežė pustrečio milijardo, buvo gana sunku. Neatmestina galimybė, kad šįkart ir Skandinavijos kapitalo finansinės institucijos nedrįs užginčyti R. Šarkino žodžių. Tik dėl ko jis jų neištarė anksčiau?
Teisino skandinavus
- Pone Šarkinai, anksčiau lyg ir esate viešai pareiškęs, kad milijardų litų skandinavai apskritai nebuvo išvežę iš Lietuvos. Kodėl šią savaitę pakeitėte poziciją? - “Respublika” klausė LB valdybos pirmininko.
- Ar aš teigiau? Niekada aš neteigiau šito ir neteigiu dabar. Tai ką, sakot, aš turiu pakomentuot?
- Faktą, ar iš tikrųjų pinigai Skandinavijos bankų yra išvežami iš Lietuvos?
- Ką reiškia “pinigai išvežami”?
- Tarkim, bankas gauna pelną, sunkmečiu čia jo nereinvestuoja, o perveda už Baltijos jūros įsikūrusiam patronuojančiam bankui.
- Jei turit galvoje skandinaviško kapitalo bankus, visas jų pelnas yra paliktas dukteriniuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Ir pinigai “dirba” toliau - niekas neišsivežė jokio pelno.
- Ar dėl to galit garantuoti?
- O... ohoho... ohoho... O ką aš galiu garantuoti?.. Juk jūs turbūt turite omenyje ne pelną, o iš patronuojančių Skandinavijos bankų atplaukusius pinigus. Vadinamieji motininiai bankai visą laiką finansavo dukterinių bankų Lietuvoje veiklą, ir šiuo metu pas mus yra atplukdyta 34,8 mlrd. litų skandinaviško kapitalo. Visi jie yra išdalyti paskolų pavidalu ir “įdarbinti” mūsų šalyje.
- Jeigu jus teisingai supratau, netgi sunkmečiu nėra neetiška išvežti skolintus pinigus, nors Lietuva yra daug skurdesnė šalis nei Skandinavijos valstybės?
- Pinigai buvo paskolinti kreditų ar indėlių pavidalu. Jei pasibaigia indėlio terminas, nematau nieko keista, jei lėšos iškeliauja atgal į patronuojančius bankus. Kita vertus, indėlis nebūtinai turi grįžti ten, iš kur atėjo. Jis gali būti pratęstas - ir čia vėl nieko keista.
- Bet kokia vyraujanti tendencija? Skandinavai dabar, kai sunkmetis, indėlių terminų dažniausiai turbūt nepratęsia?
- Pirma verslo taisyklė yra tokia - pinigai turi “dirbti”. Jeigu jie “nedirba”, yra blogai. Jei jų nėra Lietuvoje kur “įdarbinti”, tada, aišku, jie grąžinami “motinai”, kuri, būdama Skandinavijoje, turi daugiau galimybių surasti darbo laisvoms lėšoms. O mūsų šalyje išties dabar nėra kam duoti kreditus, - tai tada gal ir grąžina tokiu atveju.
- Jūsų nuomone, dėl ko milijardai nėra “įdarbinami” Lietuvoje - trūksta projektų ar mažai ūkio ir fizinių subjektų, kurie sutiktų imti kreditus?
- Yra labai sumažėjusi pinigų paklausa. Visi įpratome keikti bankus, kad “neduoda”, bet šalyje yra tik labai nedaug tokių verslo subjektų, kuriems galima “duot”.
- O ar jūs pats pastaruoju metu bandėte pasiimti kreditą? Jis tokiomis sąlygomis aplipintas, kad geriau ir nebandyti prašyti...
- Jie mato, kam bus panaudotas kreditas, ir jei suvokia, kad tie pinigai negrįš, tai ir “neduoda”. O ar jūs rizikuotumėte indėlininkų pinigais? Labai abejoju.
Vidmantas UŽUSIENIS, “Respublikos” žurnalistas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą