Dėl ekonomikos nuosmukio piešiant juodąjį scenarijų valdžia dalija pažadus

Ketina mažinti atlyginimus

Panašu, kad kai kurie verslai jaučiasi priversti taupyti darbuotojų sąskaita, nes kitaip jie nemato galimybių išgyventi. Štai atlygio tyrimų bendrovės "Baltic Salary Survey" atlikto tyrimo duomenimis, jei ekonominė situacija nesikeis arba blogės, 35 proc. apklaustų darbdavių planuoja mažinti atlyginimus bei atleisti net 17 proc. darbuotojų.

"35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 procentų. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti resursus.

32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą", - pranešime cituojamas "Baltic Salary Survey" atlygio rinkos tyrimų konsultantas Povilas Blusius.

30 tūkst. naujų bedarbių

Tuo metu "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad nors pirmąjį šių metų ketvirtį šalies BVP, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 2,5 proc., nepaisant neblogos šių metų pradžios, antrasis ketvirtis atrodo gerokai niūriau.

Anot jo, "Swedbank" ekonomistų skaičiavimais, vertinant dabartinį elektros vartojimą, gyventojų atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis, išduodamas paskolas bei registruojamus bedarbius, nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu.

"Deja, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose. Tai rodo ir balandžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, nukritęs į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų. Tiesa, nors eksporto užsakymų lygis ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus taip pat sumažėjo, jie išlieka gerokai aukštesnio lygio nei praėjusios krizės metu.

Čia išryškėja šios krizės specifika - labai gilus karantino sukeltas, bet, vis dar tikėtina, trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, kuris nepavirs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis. Todėl itin svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius", - teigė N. Mačiulis.

Ekonomistas skaičiavo, kad nuo karantino pradžios jau atsirado apie 30 tūkst. naujų bedarbių.

Remia verslą, pamiršta bedarbius?

Lietuvos žmogaus teisių centro, kuris priklauso plačiai nevyriausybinių organizacijų koalicijai, komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė "Vakarų ekspresui" teigė, kad ši koalicija yra smarkiai susirūpinusi tiek artėjančia Lietuvos ekonomikos recesija, tiek tuo, kaip bus su ja tvarkomasi - ar bus užtikrintos esminės ekonominės ir socialinės žmogaus teisės.

"Kol kas viešojoje erdvėje daug kalbama apie paramą verslui - nuo turizmo sektoriaus iki NT ir statybų. Iš principo nieko blogo verslo skatinime nematome, tačiau jei pasitvirtins Lietuvos banko prognozės ir ekonomika smuks dviženkliu skaičiumi, nedarbas taip pat bus dviženklis ir ne visi, ypač pažeidžiamiausios visuomenės grupės, pavyzdžiui, žmonės su negalia, vienišos motinos, kaimų gyventojai ir panašiai, turės galimybę pasinaudoti verslui teikiama parama. Kitaip tariant, darbo vietų tiesiog bus per mažai", - juodąjį ekonomikos scenarijų piešė Jūratė Juškaitė.

ĮŽVALGA. Jūratė Juškaitė įsitikinusi, kad jeigu pasitvirtins prognozės, pagal kurias ekonomika smuks dviženkliu skaičiumi, proporcingai didės ir nedarbas, tad žmonės jau nebegalės pasinaudoti šiuo metu verslui suteikiama parama. Tad ji siūlo ieškoti naujų dorojimosi su ekonominiu nuosmukiu būdų, kurie būtų orientuoti į socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes: vienišas mamas, bedarbius, neįgaliuosius ir pan. Lietuvos žmogaus teisių centro nuotr.

Anot jos, per praėjusią krizę mūsų šalies valdžia, neturėdama galimybių skolintis ir taip papildyti tuščią biudžetą, nukarpė išmokas bedarbiams, socialinę paramą, taip pat - ir socialines paslaugas.

"To rezultatas - beveik 30 procentų vaikų atsidūrė absoliučiame skurde, Lietuvą paliko 7,5 proc. gyventojų, dėl ko esame greičiausiai senėjanti tauta ES.

Dabar valstybės finansinė situacija yra kitokia, tačiau iki šiol negirdime aiškaus Vyriausybės plano, kaip bus padedama eiliniams žmonėms, matome tik įvairių verslo grupių pramušamus sprendimus", - įsitikinusi J. Juškaitė.

Pasigenda įsipareigojimų

Anot jos, taip pat neaišku, ką verslas, gaudamas paramą iš mokesčių mokėtojų, įsipareigoja nepaisant to, kad tiesiog išgyvens.

"Kaip žinia, didieji verslai ir pramonė po anos krizės didelio solidarumo nerodė: nepaisant stabilaus ekonomikos augimo, Lietuvoje nuosekliai didėjo ir pajamų nelygybė, dėl ko šalis ne vienus metus kritikuota Europos Komisijos. Tai kyla klausimas, ar šį kartą bus taip, kad verslai gaus paramos, išgyvens, o po krizės vėl stebėsime didėjantį atotrūkį", - sakė J. Juškaitė.

Dėl šios priežasties gyventojai raginami pasirašyti peticiją (https://bit.ly/3bpQyiU), raginančią šalies valdžią imtis esminių priemonių gelbėjant į ekonominius paribius atsidursiančius žmones.

"Jei po šios krizės Lietuvoje neliks žmonių, tada neliks ir Lietuvos. Jei įvyks tokia pat ar panaši šalies gyventojų emigracija, Lietuvos, kokią mes supratome iki šiol, tiesiog nebeliks", - perspėjo J. Juškaitė.

Ragina nekaltinti verslo

Klaipėdos universiteto lektorė Henrika Ruginė dėstė, kad mesti akmens į verslą taip pat nereikėtų. Anot jos, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad po karantino šalyje gyventojų padaugėjo - grįžo užsienyje dirbę emigrantai, kurių dalis taip pat galėjo įgyti bedarbių statusą.

"Tad teigti, kad bedarbių skaičius išaugo tik dėl to, nes verslas drastiškai atleidžia žmones, negalima. Žinoma, yra ir tokių, kuriuos įmonės dėl prasidėjusio karantino atleido, siekdamos susimažinti kaštus bei suvaldyti numatomo nuosmukio rezultatus. Tačiau ne visi naujai atsiradę bedarbiai yra vien tik Lietuvoje praradę darbus asmenys", - sakė H. Ruginė.

Be to, ekonomistė aiškino, kad iki karantino verslai, kurių ekonominė situacija gerėjo, norėdami pritraukti naujų darbuotojų, turėjo gerinti darbo sąlygas jiems ir taip buvo priversti didinti darbo užmokestį, dalijosi su darbuotojais savo augančiu uždarbiu.

"Tik, ko gero, mažesnis darbo užmokesčio augimas buvo nekvalifikuotų arba žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Taip yra todėl, kad nekvalifikuotą darbą gali atlikti daug žmonių, tad surasti darbuotojus yra lengviau ir galima nustatyti mažesnį atlygį. Tuo metu norint išlaikyti gerus specialistus, reikėjo didinti verslo kaštus ir, galima sakyti, dalintis savo būsimu pelnu su jais, nes kitaip verslas juos tiesiog prarasdavo", - sakė H. Ruginė.

Vyriausybė pasišovė gelbėti 1,4 mln. gyventojų

Vyriausybė praėjusį trečiadienį patvirtino specialias priemones po karantino darbuotojams, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams.

Skaičiuojama, kad bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.

"Jeigu sprendimui pritars Seimas, darbdaviai galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, darbo netekę asmenys turės galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką, net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, pajamas per karantiną praradusios šeimos įgis teisę į 100 eurų dydžio vaiko pinigus, o senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką", - dėstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.

Anot jos, Vyriausybės patvirtintų priemonių naudą turėtų pajusti apie 1,4 mln. gyventojų.