Martynas Armonaitis, visą laiką dirbęs maisto gamybos ir poilsio organizavimo sferose, pasiūlymą dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriumi priėmė kaip iššūkį. Jau po kelių dienų jam pasirodė, kad šios institucijos finansų sferoje kai kas neatitinka sveikos logikos.
Nuo sausio 4 d. naujas Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus pareigas, kurių iki šiol nebuvo, pradėjo eiti 36 metų klaipėdietis M. Armonaitis, ir gimęs, ir gyvenantis uostamiestyje. 5 metus mokėsi Kauno technologijos universitete ir baigė vadybos fakultetą. Specializacija - gamybos, finansų vadyba.
Po universiteto 1996-2001 m. dirbo ekonomistu AB "Klaipėdos maistas", antrinės įmonės "Klaipėdos maisto" autotransportas" vyriausiuoju buhalteriu. Paskui ėjo AB "Kretingos grūdai" finansų ir ekonomikos direktoriaus pareigas. 2005 m., kai ši bendrovė buvo restruktūrizuota, o jos akcininkai pasidalino verslą, M. Armonaitis liko dirbti su tuo metu buvusiu "Klaipėdos grūdų" valdybos pirmininku Valdu Trinkūnu.
Prieš ateidamas į Uosto direkciją jis dirbo Druskininkuose, UAB "Raminora" ("SPA Vilnius"), kuriai vadovauja V. Trinkūnas, t. y. poilsio centre. Tačiau gyveno su šeima Klaipėdoje ir į darbą važinėdavo.
Paskambino
M. Armonaičiui paskambino Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas ir pasiūlė dalyvauti atrankoje ekonomikos ir finansų direktoriaus pareigoms užimti. Po kelių pokalbių pasiūlyta dirbti jam, nors kandidatų buvę 7.
Juokais paklausus, ar nebaisu buvo nerti iš maistinių, poilsinių reikalų į specifinius uostinius vandenis, M. Armonaitis atsakė: "Iš esmės visose srityse veikia tie patys ekonominiai ir finansiniai dėsniai. Žinoma, uostas - specifinė sritis, bet man nereikės įvedinėti į uostą laivų. Su specifika susipažinsiu, jos išmoksiu. Dar vienas man naujas dalykas - tai valstybės įmonė, turinti šiek tiek kitokias taisykles nei privačios, kuriose iki šiol man teko visą laiką dirbti. Joje labai daug popierizmo. Ryžausi todėl, kad man tai įdomu, tai savotiškas iššūkis. Nauji žmonės, nauja sritis visada traukia. Materialinė mano motyvacija nepasikeitė, o važinėjimas į Druskininkus buvo šioks toks nepatogumas."
Kol kas naujajai šluotai reikia surinkti daug informacijos, susipažinti ne tik su naujais kolegomis, kurių čia nemažai, bet ir su įvairiomis ataskaitomis, uosto investiciniais planais ir strateginiu planu. M. Armonaičio manymu, Europos Sąjungos projektų vykdymas direkcijoje šiek tiek atsilieka nuo plano, tad reikia gilintis ir į tas, ir į kitas problemas bei ieškoti sprendimo būdų.
Valstybės įmonėje kitaip
Pasidomėjus, koks pirmas jo įspūdis, pradėjus susipažinti su Uosto direkcijos finansiniais, ekonominiai reikalais, esama tvarka, atsakė: "Galbūt kai kurie principai, turint omenyje tvarką, galėtų būti kitokie. Tiksliai pasakyti dar negaliu, bet susidarė įspūdis, kad kai kas prieštarauja ekonominei logikai. Žinoma, padirbęs tris dienas negaliu daryti kokių nors išvadų. Matyt, valstybinėje įmonėje viskas vyksta šiek tiek kitaip negu privačioje. Kai kurios investicijos skiriamos valstybinės svarbos objektams ir, ko gero, investuojama į juos ne todėl, kad būtų gautas tam tikras ekonominis efektas, bet todėl, kad būtų išspręsti socialiniai ar kiti klausimai. Pavyzdžiui, vargu ar ekonominės naudos Uosto direkcijai duos Šventosios uosto atstatymas. Šiandien dar negaliu kalbėti skaičiais, kiek būtų naudos priėmus vieną ar kitą sprendimą, tačiau pirmas įspūdis toks, kad šioje institucijoje yra rezervų, ką būtų galima padaryti ir kitaip. Atrodo, kad manęs laukia įdomus darbas. Jeigu pavyks nuveikti ką nors naudingo, bus smagu."
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą