Iki šiol maksimali leistina laivo grimzlė šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje - 12,5 m. Tik išskirtiniais atvejais ir atsižvelgiant į vandens lygį duodamas uosto kapitono leidimas padidinti grimzlę. Du kartus leistina grimzlė buvo padidinta iki 12,7 m, o šiemet birželio 30 d. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Trąšų terminale sausakrūvis laivas "Lord Byron" buvo pakrautas iki 13 m. Maršalų salose registruotas laivas išgabeno 64,8 tūkst. tonų "Belarus Kalij" birių trąšų. Šio laivo krovą stebėjo atvykę Baltarusijos trąšų gamintojai. Beje, didžiausias Baltarusijos trąšų eksportuotojas šiemet Klaipėdoje kraunamų trąšų kiekį numato padidinti 2 kartus - iki beveik 4 mln. tonų. Dalis baltarusiškų trąšų bus kraunama KLASCO, dalis - UAB Birių krovinių terminale (BKT). Iš pradžių trąšovežiai iki 11,5 m grimzlės bus kraunami BKT, o paskui atplukdomi prie KLASCO krantinių ir kraunami iki 13 m grimzlės. Anksčiau paimti trūkstamą krovinio kiekį jie plaukdavo į Ventspilį (Latvija), o dabar tai darys viename Klaipėdos uoste.
Paklaustas, kodėl pagaliau davė leidimą krauti laivą iki 13 m grimzlės, uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius atsakė: "Ne kartą esu sakęs, kad kai uoste pasieksime bent projektinį gylį, tada kalbėsime apie laivų grimzlės didinimą. Šiemet labai daug buvo padaryta uosto akvatorijos dugno eksploatacinių valymo ir akmenų iškėlimo darbų. Gerai padirbėjo Uosto direkcijos Infrastruktūros skyrius. Tik valymo darbai buvo baigti, atplaukė laivas "Lord Byron" ir iškart buvo duotas leidimas krauti iki 13 m grimzlės. Jeigu darbai būtų buvę atlikti anksčiau, tokį rezultatą būtume turėję jau tada."
Locmanų rūpesčiai
Uosto kapitono teigimu, didžiausią darbą išvedant tokį laivą kaip "Lord Byron" atliko locmanai - neužplaukė nei ant akmenų, nei ant seklumų. Jį vedė vyr. locmanas instruktorius Rimvydas Eitutis. "Įvertinome Uosto hidrografijos skyriaus pateiktą informaciją. Pačią paskutinę iš hidrografų gavau įlipęs į laivą. Jau beveik metus turime naują locmanams skirtą aparatūrą. Ją įsigijus laivai vedami kur kas tiksliau. Didžiuosius laivus vedame tik naudodamiesi šia daniška locmanine įranga. Reikia labai gerai apskaičiuoti laivo, kurio grimzlė -13 metrų, t. y. vien borto yra apie 3 tūkst. kv. metrų vandeny, išplaukimą. Srovė, apie kurios stiprumą mes šiuo metu nežinome, jį bet kuriuo momentu gali nunešti. Jeigu greitis bus per didelis, gali padidėti laivo grimzlė, ką nors užkabinsi, per mažas greitis - bus per didelis dreifas, gali prispausti prie kanalo krašto, prie kito laivo, plaukiant pro 1 ir 2 krantines, kuriomis naudojasi AB "Klaipėdos nafta". Nieko, išplaukėm normaliai, bet tai sunkus laivas, nes buvo labai mažas 1,6 m klirensas (atstumas iki dugno po laivo kiliu)", - pasakojo vyr. locmanas.
V. Lukoševičius sako, kad teoriškai nustatytas 1,5 m klirensas Klaipėdos uoste vedant 13 m grimzlės laivą pasitvirtino praktiškai. R. Eitučio teigimu, visuose uostuose klirenso skaičiavimo metodika yra panaši, o tai, kad Klaipėdos uoste avarijų nėra, rodo, kad pasirinktas teisingas klirensas. Paklaustas, kodėl reikalingas 1,5 m klirensas, locmanas atsakė: "Laivas tampa nevaldomas. Pats blogiausias dalykas - jeigu sumažėja klirensas, prarandamas laivo valdomumas. Laivui išplaukiant vartuose reikia daryti posūkį. Jeigu jis nebus valdomas, plauksime tiesiai į šiaurinį molą. Praradus valdomumą, atsiranda 90 proc. tikimybė, kad laivas kažkur sės. Būtų galima sumažinti greitį ir bandyti tempti laivą su vilkikais, tačiau esant tokioms sąlygoms, kai srovės greitis - 1 mazgas, šiandien 13 m grimzlės laivo būtų neįmanoma ištempti. Jo neišlaikytų net visi Klaipėdos uoste esantys vilkikai. Ar įsivaizduojate, kas tai yra 3 tūkst. kv. m? Tai didžiulė 225 m ilgio laivo, kurio grimzlė - 13 metrų, siena. Jeigu srovės greitis 1 mazgas, laivui pajudinti reikėtų 500 tonų vilkimo galios. Danijos jūrų instituto treniruoklyje mažesnius laivus, turinčius 11 m grimzlę ir stovinčius skersai į srovę prie planuojamo statyti naujo jūrų krovos kompanijos "Bega" pirso, bandėme nutempti su keturiais vilkikais, kurių vilkimo galia - po 50 tonų. Jie nepajėgė jo pajudinti. Jeigu Klaipėdos uosto vartuose "pasodintume" tokį laivą kaip"Lord Byron", tai praktiškai uostą būtų galima uždaryti."
Hidrografų atsakomybė
Prieš duodant leidimą išplaukti laivui, kurio grimzlė - 13 m, dieną naktį ir net poilsio dienomis dirbo hidrografijos tarnyba, hidrografinis laivas "Rusnė" matavo gylį. O abejonių keliančias vietas, norint įsitikinti, ar jose nėra sekliau, nei rodo "Rusnės" matavimai, apžiūrėjo Uosto direkcijos narai. Anot uosto kapitono, jokia technika negali atstoti žmogaus akių.
Reikėjo ne tik pamatuoti gylį nuo vartų iki 6 krantinės ir įsitikinti, ar šiame ruože yra pasiektas projektinis 14,5 m gylis, bet ir parengti gylių planus, kitaip sakant, apdoroti duomenis kompiuteryje, išvalyti vadinamąsias šiukšles, kad juos būtų galima pateikti locmanams. Mat atliekant gylio matavimo darbus dar buvo valomas uosto dugnas, kilo dulkės, kurių matavimo prietaiso spindulys "nepramuša", tad buvo rodomas mažesnis gylis. Hidrografai turėjo gerokai padirbėti norėdami parodyti realią uosto dugno situaciją.
Uosto hidrografijos skyriaus viršininkas Raimondas Daukša sako, jog atliekant gylio matavimus iškart po to, kai darbą baigia žemsiurbė, atrodo, kad gylis yra tik 12 metrų, nes dar nebūna smėlis ir kitos nuosėdos nusėdę ant dugno. Tad tie matavimai yra gryninami, kitaip sakant, išvalomos šiukšlės. Hidrografams tenka gana didelė atsakomybė traktuojant mažą gylį. Kyla klausimas, ar ant dugno iš tikrųjų kas nors yra, ar ne, ar jį reikia rodyti locmanams, ar ne. Pasak R. Daukšos, tokiose uosto vietose, kur seniai nevyksta jokie darbai, spręsti gana lengva - jeigu matuojant atsiranda mažas gylis, tai tikėtina, kad galbūt praplaukė žuvys. "Praėjusią vasarą, kai abu molai buvo aplipę žvejais, gaudžiusiais strimeles, mes kaip tik matavome gylį kanale. Grįžome, duomenis išguldėme ant popieriaus, baisu - gylis tik 12 metrų. Baigėsi žvejyba, atsirado ir gylis. Iš marių kas tik nori gali atplaukti, ne tik žuvys - ir tinklai, ir kelmai, ir t. t.", - pasakojo R. Daukša.
V. Lukoševičiaus teigimu, Klaipėdos uostui labai reikalingas naujas hidrografinis laivas, tačiau jam vis nebūdavo skiriama pinigų. Šiemet Uosto direkcija nusprendė įsigyti tokį laivą. Šiuo metu ruošiamasi vykti į Vokietiją ir pažiūrėti, kaip dirba toks jau pastatytas laivas, įvertinti, ar jis tiktų Klaipėdos uostui, ir tik tada būtų skelbiamas konkursas dėl laivo įsigijimo.
R. Daukšos teigimu, įsigijus naują laivą bus turima daugiau informacijos apie dugną. Dabar matuojant su "Rusne" ir norint nustatyti, kad tikrai toje vietoje yra, sakykime, akmuo, į jį reikia bent tris kartus pataikyti su echolotu, tačiau ir tada identifikuoti objekto po vandeniu hidrografai negali. O turint naują įrangą objektų aptikimas bus daug lengvesnis ir paprastesnis.
Jau skelbs konkursą
Leidimas laivą "Lord Byron" krauti iki 13 m grimzlės, žinoma, irgi buvo išskirtinis. Kitą tokį laivą išlydėti iš KLASCO planuojama liepos 15 d. Pasak V. Lukoševičiaus, ateityje, jeigu per Klaipėdos uostą į Baltarusiją būtų pradėta gabenti nafta, jeigu plauks dideli dujovežiai, leistiną grimzlę reikės didinti. Tačiau tam, kad ateitis būtų užtikrinta, kad lengviau galėtų atsikvėpti tiek krovos kompanijos, tiek ir uosto kapitono tarnyba, užtikrindama saugią laivybą, dar nemažai darbų turės būti padaryta įgyvendinant Klaipėdos uosto įplaukos tobulinimo ir platinimo projektą, kurio techninį projektą jau parengė profesorius Brunonas Gailiušis.
Įplaukos kanalas bus pradedamas tobulinti nuo uosto vartų. Gilinimo darbai bus atliekami prie pietinio molo - palei jį nukasama šlaito dalis - tada įplaukos kanalas priartės prie pietinio molo. Ekspertai, vertinę techninį projektą, turėjo pasakyti, ar atliekant tokius darbus nepasislinks pietinis molas. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio teigimu, ekspertų išvados jau gautos ir kitą savaitę ketinama skelbti konkursą dėl šio projekto įgyvendinimo darbų atlikimo.
Pasak V. Lukoševičiaus, įgyvendinus šį projektą laivyba labai pagerėtų turint omenyje labai didelius laivus, kurių didelis buringumas. Jiems didelės įtakos turi vėjas, spaudžia juos prie krantinės, reikia didinti greitį, todėl būtų gerai, jeigu jie galėtų plaukti toliau nuo krantinių.
Be to, bus nuimamas kampas ties delfinariumu prie 5 plūduro, ir prie 9 plūduro, ties 5 krantine, kuria naudojasi KLASCO, nes tai pavojinga vieta laivui sukantis, ir priešais 11 plūdurą prie LKAB "Klaipėdos Smeltė", kad lengviau būtų galima įplaukti į antrą vadinamąjį Smeltės kanalą. Iš viso ketinama iškasti apie 450 tūkst. kub. m grunto.
"Kai tik įplaukos kanalo tobulinimo darbas bus baigtas, tuojau pat parašysiu oficialų uosto kapitono įsakymą padidinti leistiną grimzlę uoste. O kol kas galime kalbėti apie grimzlės padidinimą tik atskiriems laivams. Kai įsitikinsime, kad dideliems laivams plaukti tikrai saugu, tik tada 13 m grimzlė taps maksimalia leistina grimzle šiaurinėje uosto dalyje. Manau, kad tai bus kitais metais", - sako uosto kapitonas.
Iš principo pasiruošta
275 m laivo ilgis šiaurinėje uosto dalyje uosto tarnybų atstovų negąsdina - yra buvęs įvestas 274 m ilgio tanklaivis. Tačiau tokio ilgio laivams priimti iki šiol nebuvo pasiruošta pietinėje uosto dalyje.
Laivų konteinervežių grimzlė nebūna 13 metrų, ji siekia tik iki 12 m. Kalbant apie pietinę uosto dalį, iškyla didžiųjų konteinervežių apsukimo problema. Mažesnieji jų, kurių ilgis - apie 240 m, jau pradėti apsukti ties jūrų krovos kompanija "Bega" ir priešais 101-104 krantines, kuriomis naudojasi BKT. Tačiau tai gana ilgas procesas, dėl kurio pailgėja laivo švartavimo laikas, tad jis netenkina krovos kompanijų. "Taip yra saugiau, todėl kol kas darome šitaip. Jeigu atplauks kompanijos MSC 275 m ilgio laivas, ko gero, pirmą kartą jį reikės sukti prie BKT arba prie "Begos", o tik paskui statyti prie 82-89 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", tačiau ir tai dar yra tam tikrų niuansų, - sako V. Lukoševičius.
Uosto kapitonas, paklaustas, ar kitais metais, kai bus atlikti uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbai, bus bandoma įvesti į Klaipėdos uostą ir švartuoti prie "Smeltės" naudojamų krantinių 275 m ilgio kompanijos MSC konteinervežį, atsakė manąs, kad tai bus bandoma padaryti anksčiau. Pasak jo, iš principo Uosto direkcijos tarnybos tam jau yra pasiruošusios. Vyr. locmano R. Eitučio teigimu, didžiųjų konteinervežių plaukiojimo rajonai uoste jau išbandyti su kitais laivais. Tačiau kompanija MSC dar nepranešė, kada tokį laivą ketina atsiųsti.
Reikia srovių matuoklio
Uosto kapitono teigimu, iki atplaukiant į "Smeltę" 275 m ilgio laivui, būtų gerai dar įsigyti srovių matavimo prietaisą, kuris gana brangus - kainuoja apie 400 tūkst. litų. V. Lukoševičiaus manymu, naujojo Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo požiūris į saugios laivybos užtikrinimą uoste pozityvus, tad, ko gero, toks prietaisas bus įsigytas, o tada jau drąsiai bus galima plukdyti į "Smeltę" tokius laivus.
Vien tik laivas "Lord Byron" uždirbo Uosto direkcijai per 200 tūkst. Lt rinkliavų. Uosto kapitonas juokauja, kad jau pusė reikiamos sumos pinigų už srovių matavimo prietaisą uždirbta. Beje, konteinerinių laivų vienas įplaukimas duoda rinkliavų nuo 70 iki 100 tūkst. Lt.
Tokio prietaiso reikėtų norint turėti duomenis apie sroves prie Kiaulės nugaros. Locmanams labai svarbu žinoti, kokio stiprumo ir kokios krypties srovė yra kanale ir prie krantinių, mat ji gali prispausti laivą prie laivybos kanalo krašto ir tada jis sėstų ant seklumos. Pasak R. Eitučio, tinkamai neįvertinus srovės gresia katastrofa.
Šiaurinėje uosto dalyje, jūroje, ant dugno yra pastatyti srovių matavimo prietaisai, bet kadangi toje vietoje dideli užnešimai sąnašomis, jų funkcionavimas yra labai ribotas. Tačiau ši problema jau sprendžiama. Čia srovių ir bangų matavimo prietaisą statys Jūrinių tyrimų centras, gavęs Europos Sąjungos fondų paramą. Prie šiaurinio molo bus įkaltas stulpas, ant kurio stovės srovių matavimo prietaisas. Gautus duomenis Jūrinių tyrimų centras perduos ir Uosto direkcijai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą