Klaipėdos uoste - rekordų lietus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad 2018-ieji uostui buvo labai geri. Šių metų 11 mėnesių krovos apyvarta - 44,2 mln. t. Anot jo, tie 46 mn. t krovinių šiemet gali būti net viršyti, nes gruodis paprastai uostui būna geras mėnuo.

11 mėnesių Uosto direkcijos pajamos buvo 57,88 mln. eurų, t. y. 6,2 proc. didesnės nei pernai.

Tarp lyderių

Klaipėdos uostas dabar yra 4 uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje skaičiuojant ir Rusijos uostus, tarp kurių yra ir Ust Luga.

Beje, Rusijos Sankt Peterburgo uostas užpernai perkrovė 48 mln. t, taigi Klaipėdos uostas nuo jo ne taip jau daug ir atsilieka.

Prisimenant istoriją 2000-aisiais Klaipėdos uostas buvo antras regione ir jame buvo kraunama tik per 14 mln. t krovinių, o Sankt Peterburge - per 24 mln. t. Tačiau po trejų metų Lietuvos uostas nukrito į šeštą vietą, tada dar nebuvo Ust Lugos uosto. Žinia, tuo metu į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, prasidėjo Rusijos uostų statyba, tarifų diferenciacija.

Šiuo metu Rygos uostas nuo mūsų uosto jau atsilieka 9 mln. tonų. Pasak A. Drungilo, tokios skirtumo dar nėra buvę. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugiasi, kad krova pradėjo augti ir Latvijos uostuose.

Net trys krovos rekordai

Šie metai Klaipėdos uostui iš tiesų įspūdingi. Skystųjų krovinių, naftos produktų mažėjo, o krovą augino generaliniai kroviniai, ypač sparčiai augantis konteinerių srautas.

Taigi šiemet bus pasiektas naujas konteinerių krovos rekordas. Jos augimas 2018-aisiais nuo metų pradžios, palyginti su pernai metais, sudarė daugiau kaip 50 proc.

Rekordinė bus ir ro-ro krovinių krova, ji artėja prie 6 mln. t. Priminsime, kad šiemet į Klaipėdos centrinį terminalą atėjo nauja linija, pradėjo dirbti kompanija "TT-Line".

Naują rekordą pasieks ir birių trąšų krova.

Šiemet būsime perkrovę 3 mln. t daugiau nei pernai, krovos augimas sudarys apie 7,5-7,8 proc. Vidutinis krovos augimas Klaipėdos uoste per 20 metų sudarė 6,5 proc., tačiau jau trečius metus iš eilės šis vidurkis viršijamas.

Infrastruktūra neatsilieka

Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus sako, kad konteinerių krovą augina ne tik LKAB "Klaipėdos Smeltė", bet ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, kuriam itin sėkmingas buvo šių metų lapkritis.

Uosto direkcija deda daug pastangų gerindama infrastruktūrą, kad ir Klaipėdos konteinerių terminalas turėtų panašias sąlygas kaip "Klaipėdos Smeltė".

Jau pradėta 127-128 krantinių rekonstrukcija. Netrukus bus rekonstruojama ir 143 krantinė, pritaikant ją naujam gyliui. Malkų įlankoje jau pradėti gilinimo iki 14 m darbai.

A. Drungilas neatmeta galimybės, kad kitais metais Klaipėdos uoste gali būti perkrauta 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad šiemet gegužę baigtos rekonstruoti UAB Birių krovinių terminalo 101-104 krantinės. Pirmą kartą uosto istorijoje rekonstrukcija buvo vykdoma nestabdant gamybos. Bendrovės vadovybė žada, kad valstybės investicijos į šias krantines atsipirks jau kitų metų balandį.

Beje, pirmą kartą istorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investicijų planą įvykdė net 121 proc. Šiemet investuota 38,14 mln. eurų.