Lietuvos Atlanto žvejai gyvena šalia valstybės

Žvejyba

Lietuvos žvejus, gaudančius žuvis Atlanto vandenyne, kamuoja kelios pagrindinės bėdos - sumažėjo kvotos, trūksta specialistų, savos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) dėmesio. Jie jau pradeda žvejoti Ramiajame vandenyne, kur žvejyba nėra kvotuojama, taigi ieško kitų išgyvenimo būdų.

Klaipėdoje įsikūrusios UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" akcininkai - olandai, iš dalies ir vokiečiai. Bendrovės generalinis direktorius Bernardas Krištanavičius sako, kad Atlanto vandenyne Lietuvos laivų nedaug. Didžiausia kompanija, turinti kelis laivus, - UAB "Baltlanta", o, be jos ir UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", Atlante dirba dar vieni klaipėdiečiai kartu su ispanais, tiesa, prie Kanados krantų žvejoja ir viena kauniečių bendrovė. B. Krištanavičiaus manymu, Lietuvos žvejyba Atlante pamažu nyksta, švelniai tariant, jos perspektyvos nedžiugina.

Kvotos jau juokingos

Anksčiau Lietuvai Atlanto vandenyne buvo skiriama 7 tūkstančių tonų kvota, tačiau nuo pernai jai jau teko tik 2 tūkstančiai 34 tonos. Tuo tarpu vien tik UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" žvejai per metus Atlanto vandenyne sugauna 22-24 tūkst. tonų žuvies.

Kvotos buvo perskirstytos tarp ES šalių. Labiausiai B. Krištanavičių piktina įsivyravusi nelygybė. Mat Rytų Atlanto žvejai gali gaudyti žuvis ir Šiaurės Vakarų Atlante, o pastarojo rajono žvejai Rytų Atlante - ne. Žvejybos kvotos sumažėjo todėl, kad jos buvo mažinamos Rytų Atlante, o Vakarų Atlanto atstovai tam neprieštaravo. Lietuvai Šiaurės Rytų Atlante skirta tik 100 tonų skumbrių kvota - tai, pasak B. Krištanavičiaus, juokinga.

Paklaustas, ką dabar daro jo vadovaujama kompanija, B. Krištanavičius atsakė: "Mes gyvename kaip čigonai, keičiamės kvotomis, jas perkame, sukamės įvairiausiais būdais."

Pasak jo, šiemet žvejyba Vakarų Atlante buvo labai prasta, žvejoti buvo galima neilgai. Bendrovė keitėsi kvotomis su vokiečiais, žvejojo Rytų Atlante. Pernai dalis Lietuvos brėtlingių kvotos buvo iškeista į ešerius Atlante. Kadangi kvotų trūksta, bendrovės laivas jau pradėjo žvejoti ir Ramiajame vandenyne, nes ten žuvys nekvotuojamos. Tačiau B. Krištanavičiaus manymu, jeigu bus pradėta intensyviai žvejoti ir ten, po kurio laiko irgi bus pradėta kvotuoti.

Modernia įranga aprūpintą laivą "Margiris" statė amerikiečiai, perdarė norvegai, o rekonstravo vokiečiai

Anot B. Krištanavičiaus, Lietuva nerodo iniciatyvos žvejybos srityje, o, ruošiantis stoti į ES, žuvies pramonė apskritai buvusi užmiršta. Dabar Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, pašnekovo manymu, yra subiurokratėjęs kaip ir visa Europa. Kita vertus, jis kitaip elgtis ir negali, turi vykdyti daugybę ES gairių.

B. Krištanavičiui nepatinka ES vykdoma politika. Dabar Baltijos jūros žvejai savo laivus pjausto, atiduoda į metalo laužą. Jo manymu, reikėtų daugiau dėmesio skirti žuvų regeneracijai. "Argi valstietis pjauna nieko nepasėjęs? - klausia jis. - Geriau tie pinigai, kurie dabar skiriami žvejybos stabdymui, atitektų žuvų regeneracijai, ir tai kainuotų kur kas pigiau."

Lietuvos žvejų, dirbančių Atlante, interesų niekas negina. Jie įstojo į Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociaciją, nes daugiau neturėjo kur glaustis. "Į jūsų klausimą, kaip gyvena Atlanto žvejai, galiu atsakyti taip: mes jaučiamės tarsi gyventumėme valstybėje šalia valstybės", - sakė B. Krištanavičius.

"Susidėjo" su vokiečiais

1995 m. buvo įkurta UAB "Atlantic Fishery Company", o 2004 m. likviduota ir įkurta UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", kurioje dirba beveik tie patys žmonės, bet laivai atnaujinti, aprūpinti modernia įranga ir šiuolaikinėmis technologijomis. Bendrovės pavadinimas pakeistas, nes akcininkai nenorėjo žvalgytis į praeitį.

Bendrovė, turinti apie 100 darbuotojų, dirba Šiaurės Vakarų Atlante ir viena pirmųjų pradėjo čia žvejoti. Anksčiau jai priklausė 5 laivai, dabar beturi tris specializuotus laivus, plaukiojančius su Lietuvos vėliava ir gaudančius Atlante ešerius, kuriuos parduoda vokiečiams. Pastarieji padeda aprūpinti Lietuvos laivus būtinu tiekimu, užtat jiems atitenka ir sugautos žuvys. Klaipėdos bendrovė milijonų neuždirba, bet išgyvena. "Susidėjom su vokiečiais, jie per daug neplėšia, ir jiems, ir mums tai patinka", - sako B. Krištanavičius.

Sovietmečiu, kai į šį rajoną būdavo siunčiami specialūs transportiniai laivai, ešeriai būdavo pargabenami ir į Klaipėdą. Dabar tai daryti nedidelė kompanija neturi jokių galimybių.

Trys specializuoti laivai

Pernai Atlanto vandenyne du UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" priklausantys laivai "Nida" ir "Margiris" sugavo 24 tūkst. tonų žuvų, iš jų ešerių - 2 tūkst. 589 tonas, nors "Margiris" pradėjo dirbti tik nuo pernai metų vidurio. Šiemet jis jau sužvejojo 40 tūkst. tonų žuvų, o ešerių šiemet bendrovės laivai jau sugavo per 2 tūkst. tonų. Beje, jos laivai ne tik žvejoja, bet ir gamina žuvies produkciją - pavyzdžiui, daroma aukštos kokybės ešerio filė - be kaulų ir odos.

Vokietijoje, Štralzunde, statytą seinerį tralerį šaldytuvą "Nida" bendrovė įsigijo 2005-aisiais.

Amerikiečių statytą laivą, perdarytą Norvegijoje, kuris pavadintas dabar "Margiriu", bendrovė įsigijo prieš dvejus metus. Jis buvo rekonstruotas Vokietijos Brėmerhafeno uoste, pridėta dar viena sekcija, aprūpintas naujausia įranga.

Šiemet bendrovė iš vokiečių "barbaut čarterio" sąlygomis išsinuomojo tokį patį laivą kaip "Nida", t. y. seinerį tralerį šaldytuvą "Sebastes".

Technika modernėja

Laivas "Margiris" yra 136 m ilgio, jame per parą galima užšaldyti 300- 350 t žuvies. Jo bunkeriuose telpa 900 tonų atšaldytos žuvies, kuri apdorojama vėliau. Sovietmečiu žvejybos laivuose bunkeriai talpindavo tik 40-50 tonų.

Kai bendrovės laivai pradėjo žvejoti Atlanto vandenyne, tralai buvo nuleidžiami tik į 100-150 metrų gylį, o dabar jie jau nugramzdinami į 1000 metrų gylį. Pasak B. Krištanavičiaus, kilometro gylyje yra labai švarūs ir geros kokybės ešeriai.

Tarp reisų - pertraukos

Anot B. Krištanavičiaus, nors jūrininkus rengia ir Klaipėdos universitetas, ir Lietuvos jūreivystės kolegija, jaunų žmonių, norinčių dirbti žvejybos laivuose, kaip nėra, taip nėra. Jie kažkur dingsta, greičiausiai įsidarbina užsienio laivuose. O Lietuvos laivuose liko tik senieji kadrai.

Papriekaištavus, kad galbūt bendrovė moka labai mažus atlyginimus, pokalbininkas su tuo nesutiko. Pasak jo, kapitonai per mėnesį uždirba po keliasdešimt tūkstančių litų.

Be to, bendrovė jiems suteikia visas socialines garantijas, kurių jie negauna užsienyje. Trumpėja ir reisai. "Margirio" reisai dabar trunka tik 2 mėnesius. Įgula iš Islandijos parskraidinama pailsėti. Laivo "Nida" reisas ilgesnis - nuo kovo iki spalio. Šiemet nuspręsta daryti dviejų savaičių pertrauką įgulą parskraidinant namo.

Vidmantas MAŽIOKAS