Pastarosiomis dienomis kai kurių klaipėdiečių širdyse nerimą sukėlė susisiekimo viceministro Algirdo Žvaliausko siūlymas Aplinkos ministerijai Pajūrio regioninio parko teritorijoje ateityje suformuoti žemės sklypus, kurie galėtų būti panaudojami atlyginti I Melnragės gyventojams už visuomenės poreikiams paimtą žemę plėtojant išorinį uostą.
Tačiau susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mano, kad klaipėdiečių nerimas dar labai ankstyvas, "kad lauželis sukurtas ne toje vietoje".
Meras sutrikęs
"Kai pamačiau tarpministerinio susirašinėjimo dokumentą, supratau, kad tam tikri procesai jau prasidėjo. Šioje istorijoje man yra labai daug klaustukų. Kalbama apie poreikį iškeldinti dalį Melnragės, siekiant įgyvendinti planus, kurie dar tik dėliojami būsimame uosto bendrajame plane. Jis dar nepatvirtintas, tačiau galimų pasekmių suvaldymas Vyriausybės nutarimais rengiamas jau dabar. Operatyvumas ir įžvalgumas pagirtinas. Tačiau nėra oficialios miesto pozicijos, jog sutinkama aukoti dalį miško ar Melnragės, gyventojus perkeliant kažkur už miesto, netgi į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Kol kas tai skamba kaip lengva egzotika. Vienas dalykas, reikėtų keisti gausybę įstatymų, kitas dalykas - kas klausė miesto gyventojų nuomonės?" - kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Visgi jis sakė nenorintis būti kategoriškas, nes jam dar labai trūksta informacijos.
Ministras linkęs diskutuoti
"Man atrodo, lauželį užkūrėte ten, kur jo nėra. Iki 2017 metų pabaigos turi būti parengtas bendrasis Klaipėdos jūrų uosto vystymo arba plėtros planas. Jame galėtų atsirasti ir išorinis uostas, jeigu tam pritars visos žinybos - aplinkosaugininkai, mokslininkai, Savivaldybė ir taip toliau. Tų organizacijų labai daug. Toks objektas gali būti numatytas, gali būti patvirtinta ir dalis Melnragės žemės paėmimo ar kokio sklypo. Kol kas - tiek žinių", - "Vakarų ekspresui" sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Jo teigimu, uosto bendrasis planas, be jokios abejonės, bus derinamas ir su Savivaldybe, ir su kitomis valdžios institucijomis.
"Tai, kad viceministras kreipėsi į Aplinkos ministeriją, vertinti kaip ministerijų tarimąsi tarpusavyje už miesto valdžios nugaros negalima. Be miesto nieko čia nepadarysi. Klaipėdiečių nerimas dar labai ankstyvas. Šis klausimas yra visiškai atviras. Jeigu jis ir judinamas, tai nereiškia, kad kokie nors sprendimai priimti ar pradėtas procesas. Iki tų žemių paėmimo ar nepaėmimo dar labai ilgas kelias", - kalbėjo ministras.
Naudinga sklypų savininkams?
Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius tvirtino, kad duomenų apie tokius ateities planus neturi. Juo labiau kad parko teritorija su uostu net nesiriboja, ji patenka tik į Klaipėdos rajono ir Palangos miesto teritorijas.
"Tokius planus vertinu kaip tam tikrą nesusipratimą. Galbūt tai kompetencijos klausimas. Susisiekimo ministerija neužsiima teritorijų planavimu. Keista, kad kompensacinės priemonės siūlomos būtent saugomos teritorijos sąskaita. Suprasčiau, jeigu būtų norima rezervuoti kokias nors valstybines žemes ateičiai. Mūsų parko teritorijoje dauguma žemės sklypų yra privatūs. Manau, tokiais planais paprasčiausiai būtų padidinta privataus turto vertė. Jeigu ten norės iškeldinti Melnragės gyventojus, turės nupirkti žemę iš savininkų ir atiduoti melnragiškiams", - kalbėjo D. Nicius.
Pasak jo, tokie planai jam atrodo ties absurdo riba.
"Toks siūlymas neturi jokios planavimo logikos ir jį vertinti kaip rimtą dokumentą neįmanoma. Gaila, kad tokie siūlymai išeina iš oficialių įstaigų. Tokios spekuliacijos ir dar oficialių ministerijų vardu kai kuriems žmonėms duoda vilties, kad tam tikroje vietoje ne iš šio, nei iš to gali pasikeisti žaidimo taisyklės. Jeigu laiku pataikai ten nusipirkti žemės sklypą, paskui jo vertė gali išaugti 100 kartų. Jeigu atsiranda gyvenamosios zonos statusas, 1 hektaro sklypo plotas gali būti skaidomas, tarkime, po 10 arų. Tokiame 10 arų plote galima statyti 3 namus. Taigi, vieno hektaro plote gali atsirasti 30 namų. Jeigu 20 hektarų imsi - gali atsirasti nauji Vėžaičiai. Jeigu taip, tai reikia naikinti saugomos teritorijos statusą. Manau, kad per anksti gąsdinti Melnragės gyventojus. Toks perspektyvų numatymas šiuo metu naudos duoda, ko gero, tik Karklės žemės sklypų savininkams. Jie gautų dovaną. Pavyzdžiui, jei uostas dabar norėtų nupirkti ten žemės sklypą, galbūt mokėtų už hektarą 100 tūkstančių eurų, o jeigu bus gyvenamoji zona, jau mokėtų milijoną. Tai pakels vertę ir pats uostas neturės pinigų išpirkti tokioms žemėms", - savo nuomonę dėstė D. Nicius.
Prieš rinkimus - sąmokslo teorijos dėl išorinio uosto
Šiuo metu rengiamas bendrasis planas, kuriame kaip viena iš galimų plėtros koncepcijų bus nagrinėjama ir diskutuojama su miesto valdžia bei visuomene uosto šiaurinės dalies plėtra, pastatant išorinį uostą.
Pastaruoju metu kai kurie uostamiesčio politikai bei žiniasklaida kaip "nutekėjusią" informaciją pateikia oficialų Susisiekimo ministerijos atsakymą Aplinkos ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo "Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo" projekto. Rašte, kuris, beje, yra viešai prieinamas, rašoma, kad KVJUD rengia perspektyvinius jūrų uosto plėtros planus, dėl kurių sprendinių įgyvendinimo gali tekti dalies I Melnragės gyventojų valdomą turtą paimti visuomenės poreikiams. Yra siūloma tvirtinant ribų planą išplėsti parko gyvenamojo prioriteto zoną, numatant galimybę joje ateityje suformuoti žemės sklypus, kurie galėtų būti panaudoti I Melnragės gyventojams.
KVJUD teigia, kad toks siūlymas svarstyti buvo tik kaip viena iš galimybių ateičiai, jeigu būtų priimti sprendimai dėl išorinio uosto statybos. Beje, dar pernai vasarą Uosto direkcija uostamiesčio tarybai pristatė bendrojo plano viziją, kur buvo pabrėžta, kad bus reikalinga prieiga prie išorinio uosto kroviniams vežti. O pirmą kartą pasiūlymas ieškoti alternatyvos Pajūrio regioniniame parke "išpirkti" ne dalį, kaip siūlė Uosto direkcija, netgi visą Melnragę nuskambėjo iš kai kurių uostamiesčio vadovų bei Savivaldybės administracijos darbuotojų lūpų, bet ne Uosto direkcijos, kaip bandoma pateikti.
"Kol kas jokių konkrečių planų dėl išorinio uosto neturime, šiuo metu yra rengiamas Bendrasis planas, kuriame kaip viena plėtros koncepcijų yra ir išorinis uostas. Jeigu ateityje būtų apsispręsta, kad išorinis uostas bus statomas, galbūt bus poreikis vieną ar kitą statinį, esantį Melnragėje, paimti valstybės poreikiams, teisingai už tai atlyginant. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tuometiniai Uosto direkcijos vadovai ne kartą minėjo miesto vadovams, kad neapgaudinėtų gyventojų ir neleistų vystyti gyvenamosios paskirties pastatų Melnragėje, šalia "Klaipėdos naftos" ir kitų terminalų, tačiau į šiuos siūlymus miesto valdžia nekreipė dėmesio ir, leidusi statybas, šios dalies gyventojus tarsi pavertė įkaitais", - teigia KVJUD Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Todėl ateityje, jei reiktų išpirkti bent dalį pastatų, miesto valdžios atstovų klaidas apmokėtų visi Lietuvos gyventojai.
Vienas ar kitas sklypas valstybės poreikiams galėtų būti paimtas tik privažiavimo keliams ties šiauriniu molu. Galimą šiaurinio uosto plėtrą sieti su sklypu, esančiu Melnragėje, Kopų g. 69A, nėra jokio pagrindo, nes jis yra labiausiai nutolęs nuo galimos uosto vietos.
Uosto direkcija tvirtina, kad visus sprendimus priima remdamasi įstatymais, teisės aktais, tad šiuo metu eskaluojamos sąmokslo teorijos, tarp jų ir dėl visos Melnragės iškeldinimo - neturi pagrindo.
Esminis šiuo metu rengiamo bendrojo plano uždavinys - numatyti naujas Klaipėdos uosto plėtros teritorijas, naujų uosto teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemones. Bendrasis planas numatys Klaipėdos uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje.
"Tai yra gylio ir laisvų žemės plotų klausimas. Nesame pionieriai šioje srityje, visi stambiausi pasaulio ir Europos uostai eina būtent tokiu principu - į išorę. Gaila, kad mes nuo 2003 metų tik diskutuojame šiuo klausimu", - sako A. Drungilas.
Jeigu tvirtinant bendrąjį planą išorinio uosto koncepcijai būtų pritarta, atsirastų potencialūs naujų krovinių savininkai, tada ir būtų apsispręsta dėl tokio uosto statybos. Tai miestui reikštų naujas darbo vietas ir dideles pajamas į miesto ir valstybės biudžetą.
Kai bus užbaigta rengti bendrojo plano koncepcija, ją žadama pristatyti miesto vadovams bei politikams, su Bendrojo plano galimais sprendiniais bus supažindinta visuomenė - kaip numato įstatymai.
Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą