Pastebėta, jog upėje daug kliuvinių – medžių, bioatliekų. Neišvengta incidentų ir kelionės metu. Netoli Botanikos sodo į laivo dugną atsirėmė neaiškios kilmės bukas daiktas.
Danės upė neskaidri ir yra itin išplitę viršvandeniniai vandens augalai – ežerinės meldos, paprastosios nendrės. Pastarųjų yra gausiausia.
Pastebėti ir upės krantų erozijos požymiai. Jie ryškiausi prie buvusios miesto maudyklos, ten pastebimi gausūs kranto yrimo procesai. Taip pat prie Botanikos sodo yra didelės kranto–teritorijos erozijos vietos.
Lietaus vandens ir kitų neaiškios paskirties vamzdžių daugiausia pastebėta Mažajame kaimelyje. Užžėlę lietaus vandens nutekėjimo vamzdžiai. Vienoje upės vietoje pastebėta taip pat ir tepalų dėmė, tačiau šiukšlių vandens telkinyje nėra daug.
Nustatyta, kad vidutinis Danės upės gylis yra 2 metrai. Netoli Joniškės kapinių yra nemenka duobė, kurios gylys siekia 8 metrus. Prie didžiausios Danės salos pastebėti dideli gylių svyravimai: vaga siekianti iki 5,4 metro ir staigus seklėjimas prie salos iki 0,8 metro.
Ekologų klubo „Žalioji žemė“ ekspertai rekomenduoja kuo greičiau kirsti viršvandeninius augalus, nes gali susidaryti pelkės, griežtai kontroliuoti nelegalių vamzdžių atsiradimą ir rengti povandeninius valymus dėl saugios laivybos bei maudymosi kokybės.
Paprašytas pakomentuoti Danės upės būklę, klubo vadovas Michailas Denisenko teigė, jog upės būklė yra vidutinė, bet blogėjanti.
Vykdyta ekspedicija yra projekto „Žalioji savanorystė“ dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės. Projekto metu taip pat vykdytos savanoriškos veiklos Pajūrio regioniniame parke bei Ventės ornitologinėje stotyje.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą