Dviračių infrastruktūra: tobulinimui ribų nėra

Šie miestiečiai nuvažiavo po 2 tūkst. km ir įnešė svarų indėlį siekiant kuo geresnių rezultatų tarptautinėse varžytuvėse.

Šiemet pirmąsyk projekte "Europos dviračių iššūkis 2014" dalyvavusi Klaipėda "sugeneravo" per 40 tūkst. km ir, nedaug atsilikusi nuo Talino, užėmė 14-ą vietą. Iš viso projekte dalyvavo 32 Europos miestai.

Šiandien klaipėdiečių komandos lyderiams R. Lamsargiui ir Š. Litvinui padėkos raštus įteikęs vicemeras Artūras Šulcas pasidžiaugė, kad dviračiai Klaipėdoje, tarsi tarakonai, dauginasi geometrine progresija ir tai esą įpareigoja dar labiau plėtoti šiai transporto priemonei reikiamą infrastruktūrą mieste.

"Šių metų pradžioje meras išplatino Klaipėdos įmonėms prašymą, kad jos prie savo įstaigų įsirengtų bent po kelis dviračiams skirtus stovus. Taip pat yra siekiama, kad rakinamos stoginės dviračiams būtų įrengtos ir prie kiekvienos švietimo įstaigos. Yra planų dviračių stovus pastatyti ir priešais miesto Rotušę, Danės krantinėje", - vizija dalijosi A. Šulcas.

"Deja, paprasti stovai - nesaugu. Dviratininkai guodžiasi, kad prie jų prirakintus dviračius per 10 sekundžių pavagia. Na, nebent jį prirakini su tvirta grandine. Visos kitos "vielikės" skirtos tik tam, kad vėjas dviračio nenupūstų", - iš patirties kalbėjo Š. Litvinas.

Jis pateikė vicemerui ne vieną pavyzdį, kur Klaipėdoje dar reikėtų tobulinti dviračių takus. Buvo paminėtas Baltijos prospektas, kelias į naująją perkėlą. Visgi dviratininkai pasidžiaugė, kad situacija Klaipėdoje kasmet gerėja.

"Prieš pusantro mėnesio patys važiavome Taikos prospektu ir žymėjomės vietas, kur ką reikėtų patobulinti, kad dviratininkams būtų patogiau. Jungtims sutvarkyti šiemet skirta 180 tūkst. litų ir akivaizdu, kad tų pinigų nepakaks", - sakė A. Šulcas.

Tiek vicemeras, tiek dviratininkai pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar nėra dviratininkų kultūros, tik naujoji dviratininkų karta jau kiek kitokia.

"Vyrauja kaimiškas supratimas - jei reikia su dviračiu nuvažiuoti karvės pamelžti, gali važiuoti ir prieš eismą. Tas pats ir su projektuotojais bei statybininkais - gal ne visi iš jų yra ant dviračių sėdėję, tad ir dviračių takai nėra tobuli.

Visgi turime ir kuo pasidžiaugti - jei kiti miestai tik dabar pradeda rengti dviračių infrastruktūros bendrąjį planą, Klaipėda jau rengia antrą tokį", - kalbėjo A. Šulcas.

Projektą koordinavusio Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovai pakvietė projekto lyderius bendradarbiauti populiarinant pajūryje pasivažinėjimą dviračiais. Reguliarius pasivažinėjimus vakarais planuojama įtraukti į kas mėnesį rengiamą nemokamų fizinių veiklų kalendorių.