Kaip ir ankstesniais atvejais transportininkai žada, jog grąžins neteisingai nuskaitytus bilietus. Tačiau geresnės elektroninio bilieto sistemos galime sulaukti nebent 2017-aisiais.
Grąžina kitą dieną
Nuo antradienio 14 val. iki trečiadienio 8.30 val. Klaipėdos autobusuose dėl dingusio interneto ryšio buvo sutrikusi elektroninių bilietų sistemos veikla - buvo nuskaitomi tik kartiniai bilietai, tad keleiviai, turintieji ir mėnesinius, ir kartinius bilietus patyrė nuostolių.
"Dėl ryšio gedimo autobusuose esančių komposterių nepasiekdavo informacija apie galiojančius mėnesinius bilietus. Informacija apie kartinius bilietus yra laikoma pačioje kortelėje, tad nesant ryšio jie ir nuskaitomi", - aiškino VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.
Paskutinį kartą toks didelis sistemos gedimas buvo užfiksuotas pernai liepą. Tačiau šįkart, anot A. Samuilovo, buvo kalta ne el. bilieto sistema, o interneto ryšio tiekėjas "Omnitel" - t.y. KKT tiesiog negalėjo perduoti duomenų į autobusus.
A. Samuilovas tvirtina, kad duomenys apie nuskaitytus bilietus yra archyvuojami, tad keleivis, įtaręs, jog tai buvo padaryta neteisėtai, visada gali kreiptis į KKT ir jam bilietai bus grąžinti. Tiesa, tai galima padaryti tik kitą dieną po kartinio bilieto nuskaitymo.
"Bet kokiu atveju žmonės dažniausiai žino, koks yra jų kartinių bilietų likutis, stebi ir informaciją, rodomą komposteryje. Užfiksavus, kad bilietai buvo neteisingai nuskaičiuoti, jiems bilietai arba pinigai visada grąžinami", - sakė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad elektroniniai bilietai jau ir taip yra savotiška kompensacija keleiviams, nes už popierinius reikia mokėti nuo 12 iki 20 euro centų brangiau. Tad papildomų kompensacijų dėl sistemos gedimų nukentėjusiems keleiviams esą nėra galimybės skirti.
Ką tobulintų?
"Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė, kad periodiniai elektroninio bilieto sistemos, kurios įsigijimo konkursą organizavo Vilniaus savivaldybė, gedimai, klaidos ir funkciniai apribojimai nervina ne tik keleivius, bet ir uostamiesčio transportininkus. Dėl to jie jau buvo nusisamdę tarptautinės patirties turintį specialistą, kad jis pateiktų išsamią analizę, ką galima padaryti su šia sistema.
"Konstatuota, kad internetinė sistemos dalis yra gera, bet norint įgyvendinti visus mūsų lūkesčius pirmiausia reikėtų keisti autobusų borto kompiuterius ir bilietų nuskaitymo aparatus", - sakę KKT direktorius Gintaras Neniškis.
Pasak jo, KKT nori, kad būtų galima internetu įsigyti ir kartinius elektroninius bilietus, būtų galima vykdyti išsamesnį monitoringą, integruoti priemiestinius kartinius bilietus, kad vairuotojams nereikėtų spausdinti jų kasos aparatais. Tarp siekių yra ir el. bilieto integracija su parkavimo sistema.
"Tada visus parkavimo leidimus galėtų išduoti tik mūsų įstaiga, neliktų popierinių leidimų - viskas paaiškėtų kontrolieriui nuskenavus mašinos numerius. Atsiradus tokiai integracijai mašiną "park and ride" aikštelėje palikęs vairuotojas su elektroniniu bilietu galėtų visą dieną važinėti viešuoju transportu. Be to, norėtume elektroninį bilietą įdiegti ir įvairius pažymėjimus - mokinio, studento. Galiausiai, komposteriai autobusuose turėtų veikti greičiau, "nekibinėti", - tobulintinus dalykus vardijo G. Neniškis.
Tačiau, kad šie gražūs planai taptų realybe turėti nutekėti ne tik nemažai vandens, nes, pasak G. Neniškio, vienintelis šansas yra regioninis el. bilietas.
"Vienai Klaipėdos savivaldybei įgyvendinti tokį projektą būtų per didelė finansinė našta, o europinės paramos, siekiančios iki 80 procentų vertės, galima tikėtis tik įgyvendinant regioninį projektą. Tad realiausia, kad kol bus pasiektas regiono savivaldybių susitarimas, bus atliktos visos procedūros, projektas gali būti įgyvendintas ne anksčiau kaip 2017-aisiais", - sakė G. Neniškis.
Tačiau ar bėgant nuo vilko nebus užšokta ant meškos?
"Paprastai kalbant, su šia elektroninio bilieto sistema gavosi kaip su pirmo namo statymu. Jei statai antrą, jau turi patirties ir kai ką darai visiškai kitaip. Pirmiausia, naują konkursą jau skelbtų, ko gero, Klaipėdos savivaldybė, tad galėtume surašyti konkrečius savo reikalavimus. Esminis iš jų būtų praktiškai parodyti jau įgyvendintą panašų projektą, nes anksčiau buvo daug teorijos. Dabar mes jau turime patirtį, ekspertas nurodė, kokie gali būti sprendimai, konkrečiai žinome, ko norime. Be to, yra ir nepalyginamai geresnės IT galimybės - juk dabartinė elektroninio bilieto sistema remiasi dar 2000-ųjų technologijomis", - sakė KKT direktorius.
Rašyti komentarą