Kas privers tvarkytis - baudos ar kompensacijos?

Praėjusią savaitę vykusiame Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tvirtino, kad uostamiestyje suskaičiuotas 71 objektas, paskelbtas saugomu, apie 50 jų dar yra įtraukti ir į Kultūros vertybių registrą. Kiekvieno paveldo objekto būklė tikrinama kas penkerius metus.

"Dalį paveldo objektų prižiūri valstybinės institucijos - Kultūros paveldo departamentas, dalies saugojimas pavestas savivaldybėms. Iš esmės savivaldybės administracija negalėtų būti atsakinga ir už valstybės saugomų objektų priežiūrą", - dėstė V. Juška.

Pasak specialisto, svarstoma, kaip priversti saugomų pastatų savininkus juos tvarkyti. V. Juška užsiminė, kad galbūt reikėtų savininkus informuoti apie kompensacijas už darbus, atliekamus saugomuose objektuose. Pasak valdininko, šia galimybe Klaipėdoje buvo pasinaudota tik kartą - prieš 6 ar 7 metus, vėliau pinigų klaipėdiečiams nebuvo skirta.

Didesnio komiteto narių dėmesio sulaukė pasiūlymas teisę bausti apsileidėlius suteikti savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui - šiuo metu tai daryti gali tik Kultūros paveldo departamento inspektoriai.

O štai penktadienį Neringoje viešėjusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė neringiškius, kuriems priklauso saugomais pripažinti objektai, skatino tvarkytis motyvuodama ne gresiančiomis baudomis, o net iki 100 proc. padengiamomis išlaidomis.

"Privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 procentų, o avarinės grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas, projektavimo darbai - iki 50 procentų. Yra ir medinių kultūros paveldo statinių, kurie nyksta itin sparčiai, tad jų savininkams kompensacijos yra didesnės - iki 70 procentų", - informavo D. Varnaitė.

Visgi jos kalbomis neringiškiai ne itin džiaugėsi. Pasak jų, norint gauti minimą kompensaciją, reikia pateikti krūvą dokumentų, o galiausiai esą vis tiek kas nors netinka - taip ne tik sugaištamas laikas, tačiau ir negaunama žadėtų pinigų.

Skaičiai

Fiziniams asmenims baudos už saugomų objektų nepriežiūrą siekia iki 3 tūkst. litų, juridiniams - iki 40 tūkst. litų.
Praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentas gavo 11 privačių savininkų prašymų dėl kompensacijų, joms buvo skirta beveik 490 tūkst. litų.