"Vykdant tokio mąsto tarptautinius projektus svarbiausia nekeisti nustatytos krypties. Galime kalbėti apie atšaką į Vilnių. Tačiau tai nėra vienos savivaldybės ar Vyriausybės klausimas. Tai yra bendras tarpregioninis projektas, todėl labai svarbu išlaikyti partnerių pasitikėjimą ir Europos Sąjungos skiriamą finansavimą", - teigė A. Kupčinskas.
Pasak Kauno mero, į Europos Sąjungos fondų finansavimą pretenduoja ne vienas milijardinės vertės projektas. Todėl Europos Komisijai pamačius, kad regioniniai partneriai nesutaria dėl "Rail Baltica 2" įgyvendinimo, prioritetas gali būti skirtas kitų valstybių projektams.
"Aš nesakau, kad nereikia tiesti "Rail Baltica" atšakos į Vilnių. Bet taip pat reikia pasakyti, kad senoji rusiška geležinkelio vežė nuo Vilniaus iki Kauno jau yra rekonstruota. Į ją įdėti šimtai milijonų litų. Susisiekti geležinkeliu tarp Kauno ir Vilniaus jau dabar galima greičiau nei per 50 min. Ar racionalu dabar tiesti ir europinę vėžę? Aš nepasisakau prieš, bet šioje vietoje, siekiant užsitikrinti regioninių partnerių pasitikėjimą, yra labai svarbu nekeisti krypties", - "Vakarų ekspresui" teigė A. Kupčinskas.
Visą pokalbį su A. Kupčinsku apie Kauno miesto plėtros perspektyvas bei bendrų su Klaipėdos miestu problemų sprendimo būdus artimiausiu metu skelbsime portale VE.lt.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą