"Klaipėda iš šalies matoma geriau"

Anot mero, šie treji metai buvo pats aktyviausias, dinamiškiausias ir įdomiausias laikotarpis jo gyvenime. Tai esą buvo didelių ambicijų, lūkesčių metai. Dalis jų, miesto vadovo teigimu, išsipildė.

Kas pasikeitė mieste jums sėdus prie Klaipėdos vairo?

Neįmanoma taip staigiai visko prisiminti, galiu tik pasidalinti fragmentiškais įspūdžiais. Gerai pamenu 2011-ųjų balandį, kai prasidėjo mano kadencija ir dar nekvepėjo miesto ekonominio gyvenimo pavasariu. Svarbiausia užduotis tąkart buvo finansinės situacijos suvaldymas. Šiandien įgauname vis didesnį ekonomikos augimo pagreitį. Tą liudija ir sparčiai augantis savivaldybės biudžetas.

Nepaisant ribotų finansinių galimybių, pastaraisiais metais mieste renovuotos 6 mokyklos, baigtos Minijos, Janonio ir Joniškės gatvių rekonstrukcijos. Išskirtinai daug dėmesio skiriama Klaipėdos senamiesčiui, kur investicijos į infrastruktūros atnaujinimą per artimiausius keleruys metus bendrai sieks beveik 40 milijonų litų.

Pradėtas Pilies tilto kapitalinis remontas. Šie darbai kiek sutrikdė įprastą miestiečių gyvenimą, bet neabejoju, kad visi sukaupę jėgas šiuos mėnesius sėkmingai atlaikysime, kartu rasdami sprendimus, palengvinsiančius esamą situaciją. Tikrai manau, kad dar šiemet Pilies tiltas vėl bus atviras transporto eismui ir miestas grįš į įprastą gyvenimo ritmą.

Kaip ir kiekvienas klaipėdietis džiaugiuosi, kad bendrų pastangų dėka pavyko išsaugoti benuskęstantį miesto simbolį "Meridianą". Jau šiemet burlaivis vėl bus atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams.

OPTIMISTAS. Uostamiesčio meras mano, kad dar šiemet Pilies tiltas vėl bus atviras transporto eismui ir miestas grįš į įprastą gyvenimo ritmą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Teigiate, kad Klaipėda yra geras miestas gyventi? Manau, kad ne visi su jumis sutiktų.

Klaipėda yra geriausias miestas Lietuvoje. Oponentai turėtų ginčytis ne su manimi, o su Lietuvos laisvosios rinkos institutu, pernai trečią kartą iš eilės Klaipėdą išrinkusiu geriausiai valdoma savivaldybe. Pakanka palyginti Lietuvos didmiesčių gyventojų išlaidas pagrindinėms paslaugoms. Klaipėdoje jos mažiausios.

Pagirdamas pirmtakų įdirbį, priminsiu, kad pernai Klaipėdoje pradėjo veikti "Fortum Klaipėda" atliekų deginimo jėgainė, atvertusi naują puslapį viso regiono istorijoje. Nors tai kontroversiškai vertinamas projektas, drąsiai galiu sakyti, kad jis yra valstybinės svarbos, leidęs Klaipėdai tapti vienu pažangiausių miestų šalyje kalbant apie buitinių atliekų tvarkymo sistemą. Klaipėda pernai vienintelė Lietuvoje įvykdė Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus, susijusius su atliekų tvarkymu. Ir, skirtingai nei kituose šalies miestuose, bendromis pastangomis pasiekėme, jog klaipėdiečiams nebrangtų atliekų tvarkymo rinkliava.

Pradėjus veikti šiai jėgainei mažėjo ir šildymo kainos. Per metus jos smuko daugiau kaip 16 procentų ir šiandien yra vienos mažiausių tarp didžiųjų šalies miestų. Maža to, manau, kad ir šioje srityje dar turime rezervų. Juolab kad šiuo metu savivaldybės valdomoje bendrovėje "Klaipėdos energija" statomas naujas biokuro katilas, leisiantis kitą sezoną dar atpiginti šilumos gamybos kaštus.

Išskirti norėtųsi ir Klaipėdos viešojo transporto sistemą, kuri, mano giliu įsitikinimu, per pastaruosius trejus metus smarkiai patobulėjo bei šiandien taip pat vertinama geriausiai Lietuvoje. Laiku buvo imtasi neišvengiamos reformos integruojant maršrutinius mikroautobusus į bendrą sistemą, nuolat kryptingai investuotos lėšos į paslaugos kokybės gerinimą bei kaštų mažinimą. Prisiminkite, kad pernai pirmąkart į Klaipėdos gatves išriedėjo 12 naujų autobusų. Šiemet atsiras dar antra tiek. O bilieto kaina dėl to niekam nepadidėjo nė centu.

Klaipėda yra vienintelis miestas Lietuvoje, priklausantis Pasaulinės sveikatos organizacijos sveikų miestų tinklui. Tačiau vis pasigirsta miestiečių skundų dėl didelio miesto užterštumo.

Sveiko miesto titulas tikrai nėra suteikiamas vien tik už gražias akis. Aiškiai įvardijome, kad vienas svarbiausių mūsų prioritetų - sveika ir ekologiška aplinka mieste. Šiam tikslui įgyvendinti skiriamas didžiulis dėmesys bei per šiuos kelerius metus pasiekta daug konkrečių rezultatų.

70 procentų miesto oro taršos sukelia transportas. Ką padarė miestas? Savivaldybės valdomas Klaipėdos autobusų parkas įsigyja naują techniką ir šiemet uostamiesčio gatvėse važinės jau 35 dujomis varomi ekologiški autobusai. Būta didžiulio proveržio atliekų rūšiavimo bei tvarkymo srityje: miegamuosiuose rajonuose pradedami statyti požeminiai buitinių atliekų konteineriai, veikti pradėjo stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės. Pernai rekonstruota 1-oji vandenvietė. Šių investicijų dėka miestiečiams tiekiamas kone kokybiškiausias bei švariausias vanduo Lietuvoje.

Netrukus veikti pradės naujas dviračių takas palei Danę, remonto šiemet sulauks ir jau seniau įrengti takai. Tad Klaipėda tikrai važiuoja sveiko miesto filosofijos link.

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad pavyko išvalyti Mumlaukio ežerą. Jau šiandien sulaukėme ne vienos iniciatyvos paversti ežerą ir jo pakrantes nauja pramogų mieste erdve. Tikiu, kad ši didžiulė ambicija labai greitai sulauks savo valandos.

Bent iš dalies pavyko išspręsti dešimtmečius šiaurinės miesto dalies gyventojus kankinusių nemalonių kvapų problemą. Deja, bet daug rūpesčių dėl kvapų dar turime uostamiesčio pietuose. Šios problemos sprendimų paieškai kooperuojame gausias jėgas. Tikrai niekas neužsikemša nosių, neužmerkia akių bei neužsikiša ausų tam, kad ignoruotų miestiečių problemas.

Minėjote, kad esama ir neišsipildžiusių lūkesčių, ambicijų.

Klaipėda, uždegusi žalią šviesą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyboms, sulaukė daugybės tuometinės Vyriausybės pažadų skirti finansavimą miestui svarbių infrastruktūros objektų statyboms - Baltijos prospekto žiedinėms sankryžoms, pietiniam aplinkkeliui, naujo baseino, piliavietės teritorijos plėtrai. Deja, bet tik titaniškų pastangų dėka baseino bei Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos projektai juda į priekį. Dėl likusių darbų finansavimo vis dar daugiau klaustukų, nei atsakymų.

Maža to, šiandien daug klausimų kyla ir dėl teritorijos tarp Danės upės bei Kauno gatvės išvystymo projekto finansavimo. Dar prieš kelerius metus šis projektas buvo įvardintas kaip vienas geriausių Lietuvoje. Tačiau pasikeitus Vyriausybei, žadėtas 100 milijonų litų jau ėmė tirpte tirpti.

Kelia nerimą ir situacija dėl miesto teatrų ateities. Tikiuosi, kad Dramos teatro rekonstrukcija bus baigta laiku bei 2015-ųjų Kalėdas sutiksime jau atsinaujinusiame pastate. O štai Muzikinio teatro klajonės ieškant vietos naujam pastatui primena Mozės keliones. Galiu pasakyti tik tiek, kad vėliausiai iki birželio pradžios turi būti padėtas taškas šioje istorijoje, nes prasidėjęs naujas Europos Sąjungos struktūrinės paramos skirstymo periodas laiko ilgesniems ieškojimams nepalieka.

Ar nemanote, kad čia gali būti ir uostamiesčio politikų bėda, jog ne visada gebama užsitikrinti miestui svarbių objektų finansavimą?

Šiandien miesto ir Vyriausybės santykiai - tai nuolatinės bei karštos diskusijos. Klaipėda visada garsėjo savo atsakingumu, darbštumu, ypač jei kalbame apie valstybei svarbių projektų įgyvendinimą. Tačiau tikrai nesu tikras, ar šios pastangos yra pastebimos bei vertinamos adekvačiai.

Deja, bet kategoriškumu pačių svarbiausių klausimų neišspręsi, o atvirkščiai - tik pabloginsi situaciją. Tad šioje situacijoje optimali priemonė - diplomatiškas bendravimas.

Galiu drąsiai sakyti, kad asmeniškai mano ir šiandieninės Vyriausybės vadovo santykiai yra labai konstruktyvūs. Niekada tuo nepiktnaudžiavau, bet esant svariai būtinybei visada randame galimybę susitikti bei aptarti aktualias problemas.

O kaip klostosi miesto ir uosto bendradarbiavimas?

Galiu tik pasidžiaugti, kad 2011-aisiais buvo pakloti labai stiprūs konstruktyvaus miesto ir uosto bendradarbiavimo pamatai. Net ir pasikeitus vadovybei šis konstruktyvus bendradarbiavimas ne tik kad nenutrūko, bet ir toliau gerėja. Reikėtų tai vertinti kaip abipusį pasiekimą. Išlieka dar daug diskutuotinų klausimų, tačiau kuo toliau, tuo labiau prieiname prie bendrų sprendimų bei dažniausiai jau pavyksta išvengti atvejų, kai apie uosto planus miestas sužino paskutinis. Šiame kontekste geru žodžiu miniu dabartinį uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų, kuris yra puikus miesto advokatas Susisiekimo ministerijoje ir kitur, kai tenka ginti Klaipėdos miestui naudingą poziciją. Tad šiuo metu uosto direkcija yra socialiai jautrus ir atsakingas partneris, bendradarbiaujantis įgyvendinant sporto, kultūros, miesto infrastruktūros projektus.

Liko paskutiniai jūsų kadencijos metai. Kokie suplanuoti pagrindiniai darbai?

Šiandien Klaipėdoje pradėta daug svarbių naujų infrastruktūros projektų. Tad svarbiausia užtikrinti, kad jie ir toliau nenutrūkstamai būtų įgyvendinami. Taip pat būtina siekti, kad per ateinančius metus iš mirties taško pajudėtų ne tik jau minėtų miestui svarbių infrastruktūros objektų statybos, bet ir būtų duotas realus startas gyvybiškai svarbaus naujo tilto per Danės upę projektavimo darbams.

Neretai pasitaiko kalbų apie uostamiesčio provincialumą, gyventojų mažėjimą. Ar tikrai visas Klaipėdos potencialas jau išnaudotas?

Nedramatizuokim situacijos dirbtinai. Jei žmogus išvyko iš Klaipėdos, jis ir kitame mieste ar kitoje šalyje yra klaipėdietis, palaikantis ryšius su savo gimtuoju miestu, čia likusiais draugais, giminaičiais. Aš visus išvykusius laikau klaipėdiečiais ir tikiu, kad jiems taip pat rūpi miesto ateitis. Mes, likę čia, darom viską, kad miestas būtų patrauklus ir gyventi, ir plėtoti verslą. Šiandien Klaipėdoje vienos ryškiausių nedarbo mažėjimo tendencijų, mieste veiklą netrukus pradės ir ne viena nauja įmonė. Pripažįstu, kad kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais iš miesto išvyko daug gyventojų. Tačiau vertinant šalies kontekstą mes toli gražu nesame dramatiškoje situacijoje.

Net neabejoju, kad naują ir veržlų postūmį miesto gyvenimui duos ateinančiais metais duris Klaipėdoje planuojantis atverti Didžiosios Britanijos universitetas bei, galbūt, ir kolegija. Tai labai drąsi mūsų ambicija, buvo itin ilgų ir sunkių derybų, tačiau šiandien jau esame finišo tiesiojoje.

Žurnalo "Forbes" vertinimu, Klaipėda yra pati tinkamiausia ir patraukliausia vieta Lietuvoje investuoti. Vis didėjančią miesto svarbą Lietuvoje liudija ir tai, kad pastaraisiais metais uostamiestyje įsikūrė išskirtinai daug diplomatinių atstovybių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Kazachstano. Taip pat Klaipėda jau intensyviai ruošiasi 2015-aisiais bei 2017-aisiais mieste priimti pasaulines didžiųjų burlaivių regatas "Tall Ships Races".

Tai neabejotinai mūsų visų sunkaus ir bendro darbo rezultatai. Deja, bet kasdien čia gyvendami miesto svarbos nelabai patys ir suvokiame. Tačiau daug svarbiau, kaip esame vertinami iš šalies. Tiesiog ar kritikuodami, ar džiaugdamiesi pabandykime įvertinti visas puses bei visada išlikime Klaipėdos patriotais ir tikrais savo miesto piliečiais.