Vienuoliktus metus kolegijos organizuojamoje tradicinėje konferencijoje pranešimus pristatė, dalyvavo naudingose diskusijose ir dalinosi patirtimi net 47 mokslo ir verslo atstovai iš 7 šalių: Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Vengrijos, Latvijos, Gruzijos ir Slovakijos.
„Regiono plėtros iššūkiai darnaus vystymosi kontekste yra labai svarbūs, todėl Lietuvos verslo kolegija nelieka nuošalyje, formuojant darnios regiono politikos kryptis, ir viena iš tokių formų yra konferencija. Tikiu, kad konferencijos metu aptarti iššūkiai ir diskusijos tarp mokslo ir verslo atstovų, duos naudą visoms pusėms, taip pat ir politikams, nes renginyje dalyvauja ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai. Šiuo metu yra nustatomos Klaipėdos regiono strateginės vystymosi kryptys iki 2020 metų, todėl šiame kontekste konferencija įgauna ypatingą reikšmę ir svarbą“, - teigė Lietuvos verslo kolegijos direktorė doc. dr. Angelė Lileikienė, skelbdama konferencijos pradžią.
Renginyje sveikinimo žodį tarė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.
Konferencijos plenariniame posėdyje Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas skaitė pranešimą tema „Klaipėda su 200 000 gyventojų iki 2030 metų. Kaip tai padaryti?“. „Klaipėdos naftos“ SGD projekto vadovas Jonas Kimontas pristatė SGD terminalo, kaip regioninės reikšmės objekto perspektyvas. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijų vadovas Andrius Sutnikas kalbėjo, kaip kintančioje darbo rinkoje paruošti naujos kartos Baltijos jūros regiono verslo ekspertus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas skaitė pranešimą tema „Klaipėdos uosto svarba miesto stabilumui“.
Konferencijos sekcijose Vadyba ir Technologijos, Ekonomika ir regioninė darni plėtra, pranešimus skaitė daugiau kaip trisdešimt mokslininkų. Verta paminėti mokslininkų S. A. Vinogradov ir kt. straipsnį apie veiksnius, lėmusius Vengrijos Szent István universiteto studentų sėkmę darbo rinkoje. Mokslininkai tyrime analizuoja ne tik klasikinius ekonominius rodiklius, tokius kaip pajamos, tikimybė įsidarbinti bei kiek praeina laiko iki kol absolventai gauna darbą po studijų baigimo, bet analizuojami ir kiti veiksniai, tokie kaip ryšys tarp dabartinės darbo vietos ir įgytos kvalifikacijos, noras keisti darbą ir kitos sąlygas, kurios gali nulemti sėkmę jauniems specialistams darbo rinkoje. Kitas išskirtinis pasisakymas - Zsuzsanna D. Németh ir kt. mokslininkų, kurie analizuoja ryšį tarp darnaus regiono vystymosi ir energijos vartojimo Vengrijoje ir Lietuvoje.
Konferencijos medžiaga bus publikuojama Lietuvos verslo kolegijos moksliniame tiriamajame žurnale "Vadyba", kuris yra įtrauktas į EBSCO Publishing Inc. Central & Eastern European Academic Source database, CEEOL, IndexCopernicus duomenų bazes.
Konferencijos partneriais tapo Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra KEPA, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Konferencijos tikslas - skatinti mokslinę diskusiją regiono ekonomikos, vadybos ir technologijų klausimais, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų, bei raginti akademinės ir verslo bendruomenių diskusijas darnaus vystymosi srityje.
Užsakymo nr. 186056
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą