Politikai su malonumu atidavė pagarbą 1923-iųjų sausio 15-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos iniciatoriui, pirmajam Klaipėdos krašto gubernatoriui Jonui Žiliui-Jonilai (1870-1932 m.) ir Klaipėdos sukilimo vadovui tuometiniam Lietuvos ministrui pirmininkui (1922-1924) Ernestui Galvanauskui (1882-1967 m.). Jų vardais bus pavadintos dvi gatvės formuojamame Medelyno gyvenamajame rajone.
Kunigas, visuomenės veikėjas J. Žilius-Jonila, 1922 metais tapęs Lietuvos Vyriausybės atstovu Klaipėdos krašte, iškėlė mintį, kad atgauti Klaipėdos kraštą Lietuva gali tik karinės intervencijos būdu. E. Galvanausko vadovaujama Vyriausybė atmetė iki tol naudotas neefektyvias diplomatines priemones ir sutiko rengti Klaipėdos krašte sukilimą, po kurio šis kraštas ir tapo Lietuvos dalimi.
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai juokavo, kad šios dvi asmenybės Klaipėdai yra svarbesnės nei legendinis šalies tarpukario prezidentas Antanas Smetona, ir pritarė siūlomiems gatvių pavadinimams.
Komitetas taip pat pritarė, kad vienai iš naujų gatvelių Klemiškės rajone būtų suteiktas istorinis Karališkių pavadinimas, nes netoliese nuo XVII a. iki pat pokario yra buvęs Karališkių dvarelis.
Įamžinti žymių žmonių atminimą, suteikiant jų vardus Klaipėdos gatvėms, siūlo visuomenės atstovai. Pasiūlymus svarsto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija. Pritarus politikams nauji gatvių pavadinimai suteikiami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovo sprendimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą