Turbina panardinama į vandenį, jos ašį suka vandens srovė ir taip gaminama elektros energija. Veikimo mechanizmas - panašus kaip malūno.
Bendrovės "Kranto linija" vadovas Mindaugas Nemunis sako, kad lietuviai pagamino norvegams turbiną, galinčią pakeisti pasaulį. Prognozuojama, kad tos turbinos plačiai paplis. Jas galima įleisti į bet kokią upę Indijoje, Afrikoje, kur tik nori. Norvegai esą jau kalbasi apie tai su Indonezijos atstovais, nes įžvelgia didelį tokių turbinų panaudojimo potencialą, mat ten labai trūksta elektros energijos.
"Tai - labai didelė naujovė visame hidroenergetikos sektoriuje. Iki šiol buvo daug bandymų padaryti hidroelektrinę be užtvankos. Visi jie baigėsi tuo, kad įsitikinta, jog arba kaštai neprotingi, arba efektas labai mažas. Dabar turime pirmą projektą, kurio kainos ir efekto santykis tenkina verslą", - sakė Mindaugas Šimkūnas, bendros norvegų ir lietuvių UAB "Deep River Installation", esančios Kaune, direktorius.
Talkino daug pagalbininkų
Pagrindinė turbinos idėja gimė Norvegijoje, Oslo universitete. Ten buvo atliekamos ir kompiuterinės simuliacijos. Realiai projektą įgyvendinti ėmėsi norvegų bendrovė "Deep River AS". Pasak M. Nemunio, su norvegais bendradarbiaujama jau daug metų, tad įgytas jų pasitikėjimas ir gaminti turbiną jie patikėjo lietuviams.
2,5 metų gamindama turbiną "Kranto linija" pasitelkė į pagalbą nemažai subrangovų. Prie jos dirbo 100-120 žmonių. Pasak M. Nemunio, nebuvo taip, kad norvegai padėjo brėžinius ant stalo, ir daryk. Teko ir patiems gamybos proceso metu užsiimti kūryba.
Gerokai talkino AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). "Tai nebuvo paprastas gaminys. Mes prisidėjome prie kai kurių konstrukcijų gamybos, turbinos surinkimo, nuleidimo, velenų apdirbimo. Dalyvavome ir bandymuose. Jeigu norvegai pradėtų serijinę tokių turbinų gamybą, norėtume dalyvauti tame procese", - sakė KLR direktorius Alvydas Butkus.
Turbina surinkta KLR naudojamoje krantinėje. Prie jos buvo atliekami ir bandymai vandenyje. Čia talkino "Towmar Baltic" vilkikas. Kadangi toje vietoje Kuršių mariose srovės nėra, jis stūmė turbiną vandenyje, ir srovė buvo sukurta.
"Esame patenkinti rezultatais", - sakė M. Nemunis.
Galima pajuokauti, kad laivų konstruktorius Henrikas Mališauskas sukonstravo turbinai drabužius - dviejų pontonų konstrukciją. Ji gerai subalansuota, kad stovėtų taip, kaip reikia, prie dugno tvirtinama inkarais arba užmaunama ant pastatytų stulpų
"Reikėjo visą turbiną "apauginti", kad ji galėtų kažkur suktis. Ta konstrukcija - mano darbas. Technologijos atžvilgiu ją padaryti nebuvo visai paprasta. Išėjo šiek tiek galingesnė negu reikėjo. Buvo apskaičiuota, kad maksimaliai ji galės atlaikyti iki 5 mazgų greičio srovę, o jie bandė esant 7,5 mazgo srovės greičiui. Gal ir persistengiau, bet reikėjo imtis atsargumo priemonių, nes jeigu 30-40 tonų sverianti konstrukcija nutrūktų ir atsidurtų farvateryje, būtų blogai", - sakė H. Mališauskas.
Turbina pagaminta 25 pėdų konteinerio pagrindu, kad ją būtų galima transportuoti laivais.
Ateityje galbūt bus keičiamas jos dydis, nes kai kur gylis nėra didelis. Pavyzdžiui, tokią, kokia pagaminta norvegams, vargu ar būtų galima pritaikyti Nemune.
Lietuva jau įkalbėta
Kol kas tai bandomasis turbinos variantas. Netrukus jį reikės išplukdyti į Norvegiją. Kadangi turbina yra gana didelė, sveria apie 30 t, bus plukdoma laivu. Pasak M. Nemunio, gabenti išardžius, o paskui vėl surinkti, ko gero, kainuotų brangiau nei samdyti laivą.
"Turbinos bandymo rezultatai teigiami. Reikia padaryti tik gana minimalias korekcijas. Šį projektą planuojama kitą pavasarį pradėti įgyvendinti Lietuvoje, instaliuojant pirmąsias turbinas Nemuno upėje", - sakė M. Šimkūnas. Anot jo, norvegų bendrovė "Deep River" gamins turbinas, o Kaune esanti bendrovė užsiims jų instaliavimu.
M. Šimkūno teigimu, turbinų naudojimo klausimas jau yra suderintas su Aplinkos ministerija, Vidaus vandens kelių direkcija, liko tik techninio projekto reikalai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą