Pagrindinis projekto akcentas - prūsiškos vynuogės, kuriomis planuojama apsodinti dalį muziejaus pastato fasadų iš kiemo pusės ir taip sukurti patrauklią erdvę - traukos centrą, kuriame vyktų įvairūs kultūriniai, edukaciniai renginiai bei bendruomenės susibūrimai. Pirmasis vynmedis, lydimas specialiai šiai progai sukurtos meninės instaliacijos, bus pasodintas gegužės 20 dieną, "Muziejų nakties" metu.
Legendinis sodelis
Anot MLIM direktoriaus Jono Genio, idėja kone automobilių stovėjimo aikštele tapusį muziejaus kiemą paversti patrauklia vieta susiburti kilo senokai - mintį pasufleravo XVIII amžiaus miesto istorija. Tais laikais šalia dabartinio muziejaus pastato Didžiojoje Vandens gatvėje, pasak MLIM Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, būta didelio sodo su egzotiškais augalais.
Šį namą 1773-1774 m. pasistatė pašto viršininkas Johanas Kristianas Vitė (Johann Cristian Witte). Sklype, besitęsusiame iki pat Daržų gatvės, jis įkūrė sodą, kuris tapo klaipėdiečių ir miesto svečių traukos vieta.
Beje, apie puoselėjamą sodą bei šeimininko svetingumą sklandė daugybė legendų ir atsiminimų. 1777 m. žymus šveicarų astronomas, matematikas ir keliautojas Johanas Bernulis (Johann Bernoulli), vykdamas iš Karaliaučiaus į Peterburgą, apsilankė Klaipėdoje ir savo įspūdžius aprašė dienoraščiuose, kurie 1779 m. buvo išleisti Leipcige. Įteikęs paštininkui J. K. Vitei rekomendacinį laišką mokslininkas buvo šeimininko svetingai priimtas, o jo prisiminimuose ilgam išliko sodas, kuriame augo vynuogės, figmedžiai ir kiti vaismedžiai.
Dabar, nusprendus istoriškai turtingą vietą paversti vynuogynu, idėjai realizuoti paprašyta miesto paramos. Lietuvos kultūros sostinės konkurse projektas gavo 3 200 eurų paramą, tačiau, norint jį plėtoti, tokio finansavimo neužteks, tad pinigų teks ieškoti ir kitur.
"Mūsų miesto istorija yra labai įdomi, tik, matyt, dėl nežinojimo mes jos neeksploatuojame arba suformalizuojame iki statistinių faktų. Tačiau vien šio sklypo istorija yra labai plati ir giliau pasikapsčius galima sužinoti, kad istoriniame jo kontekste figūruoja vardai ir įvykiai, susiję su puse Europos valstybių", - aiškino J. Genys ir pridūrė, kad nedaugeliui yra žinoma, jog kadaise Klaipėdoje klestėjo sodų kultūra.
Vizijoje - ir minkštasuoliai
Projekto vizualizacijas pristatęs architektas Saulius Druskis teigė, jog atsirenkant fasadus, ant kurių bus sodinami vynmedžiai, buvo laikomasi poros kriterijų - svarbiausia, kad pastatas nebūtų istorinis, kad želdiniai būtų matomi atsitiktiniams praeiviams. Anot jo, kiemelyje galėtų atsirasti ir įdomūs tūriniai, kilnojamieji objektai - mobilios kolbos, kuriuose augtų želdiniai, taip pat tam tikri ženklai grindinyje.
Pirmoji vynmedžio sodinimo vieta - žalioji zona prie MLIM pastato. Vynuogės esą augtų ant metalinės konstrukcijos, vėliau po nukarusiomis vynmedžio kekėmis galėtų atsirasti ir suoliukai ar minkštasuoliai. Antroji būtų prie tarnybinio įėjimo, trečioji - ant priestato galinio fasado.
Vieta vizualiai taptų dar patrauklesnė naktį apšviestais ant sienų kabančiais paveikslais, žemėlapiais.
Po projekto pristatymo užvirė diskusija. Vieni bendruomenės nariai teiravosi, kodėl kuriama žalia erdvė tokia skandinaviškai "šalta", niūroka? Esą norėtųsi dar daugiau augmenijos ir spalvų. Tačiau, anot architekto, tradicinio sodo su gėlėmis ir obelimis sukurti nėra galimybių dėl požeminių inžinerinių tinklų.
Kitas bendruomenės narys pasidalino savo patirtimi ir paaiškino, kad vynmedis yra neišvaizdus ir lepus augalas, tad jis erdvei nesuteiks nei estetikos, nei jaukumo. Jis pasiūlė vietoje vynuogyno fasadus papuošti vijokliais. Tačiau, anot idėjos autorių, šis pasirinkimas netektų turtingo istorinio konteksto.
Bus neįdomu?
Taip pat teirautasi, kas bus daroma su derliumi: ar vynuogės bus raškomos ir panaudotos kad ir vyno gamybai, ar paliktos lesti paukščiams? Akivaizdu, kad pastaruoju atveju kiemą "puoš" jų išmatos.
Nors dauguma susirinkusiųjų gyrė iniciatyvą, ji įplieskė ir aršių diskusijų. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytoja Rūta Jakštonienė piktinosi, neva ši iniciatyva miestui yra primesta. Jos nuomone, vynuogynai nepritrauks miestelėnų, kadangi jie nedalyvavo vystant idėjos kūrimo procese. J. Genys patikino, jog tokiu atveju, jei miestiečiams ši idėja pasirodys neįdomi ir nesuvilios, iniciatyva toliau bus nebevystoma.
Kol kas tai tėra pradinė projekto, kuris, žadama, bus galutinai įgyvendintas iki 2022 metų, stadija. Iniciatoriai ragina idėjomis ir iniciatyvomis prie šio projekto realizavimo prisidėti ir kitus bendruomenės narius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą