Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, per keletą pastarųjų metų uostamiestis, bendradarbiaudamas su Klaipėdos ir Kretingos rajonais, nutiesė 15 naujų priemiestinių privežamųjų maršrutų.
"Jie leido daliai priemiesčio gyventojų persėsti iš asmeninių automobilių į autobusus. Rajonų gyventojai taip taupė pinigus, o Klaipėdos miestas irgi gavo naudą - mažesnes spūstis keliuose, švaresnį orą mieste", - sako J. Simonavičiūtė, pabrėžianti, kad tai - tik ilgo kelio pradžia.
Anot jos, Klaipėdos miesto strategija, nubrėžta ir planavimo dokumentuose - sukurti visiškai integruotą regioninę viešojo transporto sistemą, kurioje nepriklausomai nuo administracinio teritorijos pavaldumo ir vežėjo nuosavybės formos būtų galima naudotis bendru elektroniniu bilietu, tikro laiko režimu mobiliajame telefone pasižiūrėti važiuojančių autobusų tinklą ir t. t.
50 km iki Klaipėdos
Kad tai nėra kokios nors aukštosios "kosminės" technologijos tvirtina ir VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis. Anot jo, tokios regioninio transporto sistemos seniai sukurtos ir sėkmingai veikia daugelyje Europos šalių.
"Mūsų atveju turima gera bendradarbiavimo su Klaipėdos rajono savivaldybe patirtis leidžia tikėtis, kad artimiausiais metais bendru regiono savivaldybių sutarimu išplėsime integruotų regioninių maršrutų tinklą", - viliasi G. Neniškis.
Pasak jo, geriausia pasaulinė praktika rodo, kad tinklą yra racionalu plėsti tokiu atstumu, kad kelionė iki centro truktų iki valandos.
"Mūsų sąlygomis pagrindinėmis transporto ašimis būtų apie 50 kilometrų atstumai iki Klaipėdos. Apytikriai žvelgiant, tai būtų Šventosios-Skuodo-Rietavo-Šilutės perimetras", - sako KKT vadovas.
J. Simonavičiūtės įsitikinimu, regioninį tinklą plėsti reikia pirmiausia dėl to, kad Klaipėda ir dūsta, ir užsikemša dėl atvažiuojančių lengvųjų automobilių. 2012 m. žiemos duomenimis (naujesni tyrimai nebuvo daryti), tarp Priekulės ir Klaipėdos lengvųjų automobilių srautas per parą yra 6 955 - 8 414, o viešojo transporto keleivių srautas - tik 139 keleiviai per parą. Panašus santykis stebėtas ir atkarpoje tarp Palangos ir Klaipėdos: lengvųjų automobilių srautas per parą nuo 8 049 iki 17 760, o viešojo transporto keleivių srautas - tik nuo 530 iki 759 per parą.
Papildomai lengvaisiais automobiliais uostamiestį apkrovė ir "Lietuvos geležinkelių" sprendimas nutraukti keleivinį eismą Šilutė - Klaipėda. Paskutiniais kursavimo metais šiuo maršrutu buvo pervežta apie 27 000 keleivių. Didelė dalis jų persėdo į lengvuosius automobilius.
"Esame realistai ir nesitikime, kad keleivinis geležinkelių eismas Šilutės ar Skuodo kryptimis bus atnaujintas, tad išeities turime ieškoti tik savo jėgomis. Tačiau pradžioje reikia žinoti realų viešojo transporto poreikį priemiesčiuose, ypač artimiausiuose. Reikia suskaičiuoti, kiek tiksliai žmonių gyvena konkrečioje gyvenvietėje visus metus ar tik vasarą, kiek iš jų mokosi ar dirba Klaipėdoje. Suprantama, kad tai galima padaryti tik kuo glaudžiau bendradarbiaujant su tos gyvenvietės lyderiais, seniūnija ir rajono administracija. Sykiu būtina nustatyti gatvių asfaltavimo eiliškumą, prioritetą teikiant toms, kuriomis važiuos viešasis transportas, suderinti stotelių įrengimo vietas", - dėsto J. Simonavičiūtė.
Kur pirmiausia?
Tiek J. Simonavičiūtės, tiek G. Neniškio nuomone, jau dabar galima nužymėti keletą priemiestinių maršrutų, kurie būtų racionalūs. Pradedant šiaurės kryptimi vienas tokių būtų maršrutas į Palangą.
"Ligšiolinė bendradarbiavimo su Palangos savivaldybe patirtis neleidžia tikėtis, kad į regioninį tinklą greitai bus įtrauktas tiesioginis maršrutas Palanga-Klaipėda, kurio bilietas keleiviui būtų pigesnis. Tačiau sukurti naują, priemiestinį maršrutą į Palangą per Nemirsetą, kurio trasa "suvertų" naująsias gyvenvietes, atrodo pakankamai realu", - sako J. Simonavičiūtė.
Jai ir G. Neniškiui racionalu taip pat atrodo sukurti naują žiedinį maršrutą Plikių kryptimi. Už magistralės, jau rajono ribose, jis važiuotų Smeltalės, K. Donelaičio gatvėmis iki Baukštininkų, po to suktų į Arimų gatvę ir važiuotų Klausmylių bei Liepų gatvėmis, sujungdamas į giją naująsias Lelių, Martinų, pirmosios Klemiškės gyvenvietes.
Perspektyvu esą būtų nutiesti ir maršrutą į Agluonėnus. Šiuo metu toje kryptyje yra naujas, tačiau jau pasitvirtinęs privežamasis maršrutas į Šernus. Tad tikėtina, kad ir Agluonėnų maršrutas būtų sėkmingas.
"Iš naujo reikia perskaičiuoti ir perorganizuoti susisiekimą su Dituva. Pastaraisiais metais teritorijoje tarp Rimkų ir Dituvos sparčiai kuriasi naujos nedidelės gyvenvietės. Daugelio jų dar nėra žemėlapiuose, kadastro dokumentuose, o žmonės ten jau gyvena. Verta sudaryti jų transportinių poreikių "pasus" ir pagal tai pertvarkyti Dituvos maršrutą, prijungiant ir tų gyvenviečių keleivius", - mano J. Simonavičiūtė.
Anot jos, jeigu regionas neprisidės prie bendros viešojo transporto sistemos kūrimo, Klaipėdos valdžiai liks tik tokie sprendimai, kurie labai nepatiks kitų savivaldybių gyventojams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą