Planuojama, kad iki 2020-ųjų veiklą šioje vietoje turėtų nutraukti ir senoji katilinė.
Sklypą parduos
KE Stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas savo socialinio profilio tinklalapyje pranešė, kad įmonė apsisprendė "šią žiemą sunaudoti visą mazutą, saugomą cisternose Dangės pakrantėje. Tai leis kitais metais imtis jų griovimo ir atverti šią teritoriją miestiečiams".
Pasak S. Gentvilo, žengti tokį žingsnį leido pasikeitę įstatymų reikalavimai, kuriais sumažintas įpareigojimas kuro rezervui. Be to, KE neseniai pradėjo eksploatuoti naują biokuro katilą Šilutės plente, tad nemažai kuro rezervo sudaro būtent šis kuras, įmonė dar yra įpareigota pirkti ir suskystintąsias gamtines dujas iš jas tiekiančio Klaipėdos terminalo.
"Taigi, tai leidžia realizuoti jau parengtą detalųjį planą, kuriame numatyta šios upės krantinės konversija iš pramoninės į komercinę. Ištuštinus talpyklas sklypas bus parduodamas kartu su jomis, tad investuotojas turės ir nugriauti šiuos statinius", - sakė S. Gentvilas.
PAVYZDYS. Nors ir nežymus, tačiau gana reikšmingas atsitraukimas nuo Danės įvyko visai neseniai - AB "Klaipėdos baldai" ne tik skyrė dalį savo teritorijos naujajam dviračių takui, bet ir už 75 tūkst. eurų nutiesė 550 m ilgio jo atkarpą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Pasak KE technikos direktoriaus Viliaus Buinevičiaus, šiuo metu talpyklose yra apie 800 tonų mazuto. Atsižvelgiant į šios žiemos temperatūrą bus sudeginta nuo 500 iki 800 tonų šio kuro. Dalis jo galbūt bus parduota, nes šis mazutas buvo įsigytas seniau, kai jo kaina dar buvo mažesnė nei dabartinė.
"Mazutas bus deginamas kartu su dujomis, tad aplinkos tarša nepadidės. Neturės tai įtakos ir šilumos kainai", - tikino V. Buinevičius.
Anot S. Gentvilo, visiškai išsikraustyti iš šios teritorijos KE galės tik tada, kai šiaurinėje miesto dalyje bus pastatyta nauja katilinė. Esą kitaip šiaurinei Klaipėdai nebūtų galima tiekti reikiamų rodiklių šilumos energiją.
"Vietą naujai katilinei turės nustatyti naujasis Bendrasis miesto planas. Kalbant apie valstybinę žemę, preliminariai yra svarstomi trys sklypai - du, esantys abiejose Šiaurinio prospekto pusėse, ir "Klaipėdos vandens" teritorija Liepojos plente. Tačiau ši vieta yra nepalankiausia dėl visai šalia esančių gyvenamųjų namų. Jei būtų svarstomi ir privatūs sklypai, pasirinkimo galimybių būtų dar daugiau. Bet kuriuo atveju katilinės miesto centre turėtų nelikti iki 2020-ųjų", - sakė S. Gentvilas, vadovaujantis ir miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui.
Visgi, pasak jo, bus siekiama, kad jau kitąmet miestiečiams būtų atverta ir Danės pakrantė, esanti palei KE katilinę. Be to, miestas per šią KE teritoriją yra suplanavęs nutiesti ir Danės gatvės tęsinį.
Kaip kiti?
Po sovietmečio griūties išlikusi pramonė arba jos likučiai intensyviau nuo Danės krantinių Klaipėdoje pradėjo trauktis maždaug prieš dešimtmetį. Bene pirmąja kregžde tapo 2005-aisiais iš miesto centro į Šilutės plentą gamybą iškėlusi ir 52 arų plotą Turgaus gatvėje atlaisvinusi bendrovė "Klaipėdos konditerija". Ją Ukrainos konditerijos korporacijai "Roshen" vėliau pardavusios investicijų bendrovės "Invalda" antrinė įmonė "Invalda Real Estate" 2006-aisiais čia pradėjo įgyvendinti "Jono namų" projektą - apartamentų viešbučio statybas, po rekonstrukcijos šalia Danės esančiame sandėlyje žadėta įkurti parduotuvėles, barus, restoranus. Šį projektą buvo sustabdžiusi nekilnojamojo turto krizė. Ekonomikai atsigavus jį toliau plėtoti ėmėsi bendrovė "Inreal valdymas". Dabar ji sandėlį planuoja transformuoti į gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatą.
Kitoje Jono kalnelio pusėje, šalia Danės ir irklavimo bazės esančią sovietmečio grūdų sandėlių teritoriją, užimančią apie 5,4 ha, 2007-aisiais buvo pradėjusi tvarkyti Norvegijos bendrovė "Verdispar". Tačiau gyvenamąjį kvartalą čia ketinę statyti norvegai spėjo tik už 5 mln. litų išvalyti teritoriją - nebeliko senųjų pastatų. 2009-aisiais dėl įsisiūbavusios krizės buvo sustabdytas ir šis "Riversaidu" vadintas projektas. Beje, būtent per šią teritoriją yra numatyta tiesti ir naują gatvę bei čia statyti Bastionų tiltą. Juos suprojektuoti žadėjo investuotojai, tačiau dabar šio darbo teko imtis miesto valdžiai.
Kur kas nesėkmingiau viskas klostosi toje pačioje Danės pusėje, bet jau už Mokyklos tilto esančioje buvusios Statybinių konstrukcijų gamyklos teritorijoje. Ją valdo su kelias kadencijas miesto Taryboje buvusiu verslininku Rimantu Cibausku sąsajų turinti UAB "Prima sensus". Pats R. Cibauskas "Vakarų ekspresui" yra aiškinęs, kad dar 2002-aisiais čia jau ketinta imtis rengti naujus detaliuosius planus ir netrukus pradėti statybas, tačiau tam esą visaip trukdė miesto valdžia, kol pagaliau atėjo ekonominė krizė. Dabar "Prima sensus" per teismus siekia panaikinti detaliojo plano sprendinius, nes nori suformuoti sklypą iki pat Danės upės kranto. Pastaruoju metu šioje teritorijoje buvo nugriautas aukščiausias iš čia stovėjusių apleistų pastatų.
Šalia Danės veikianti AB "Klaipėdos mediena" išsikelti iš šios teritorijos neplanuoja. Įmonę valdančios "Vakarų medienos grupės" valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sako, kad Klaipėdoje šiuo metu suplanuotų gyvenamųjų rajonų yra gerokai daugiau nei reikia.
"Norint įgyvendinti visus tuos projektus reikėtų ne tik susigrąžinti visus emigrantus, bet ir nemažai pabėgėlių prisiimti. "Klaipėdos mediena" yra ekologiška, aplinkos neteršianti gamykla, tad priežasčių iš čia trauktis nėra. O jei miestas šalia Danės sugalvotų tiesti dar vieną pėsčiųjų ar dviračių taką, mums tai tikrai netrukdytų, nes mes ne laivų gamykla, upės mums nereikia, o ir sielių neplukdome", - juokaudamas sakė S. Paulauskas.
Nors ir nežymus, tačiau gana reikšmingas atsitraukimas nuo Danės įvyko visai neseniai - AB "Klaipėdos baldai" ne tik skyrė dalį savo teritorijos naujajam dviračių takui, bet ir už 75 tūkst. eurų nutiesė 550 m ilgio jo atkarpą, sutvirtino upės krantą ir šlaitus naudodama įlaidus įrengė apie 50 m Danės upės krantinės, sutvarkė apželdinimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą