Jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus Lietuva nepriklausoma, kitąmet minėsime jos valstybingumo šimtmetį. Tačiau iki šiol vis dar neišmokome deramai vertinti jūrinio paveldo. Klaipėdoje, galima sakyti, visiškai atsitiktinai atsirado laivas "Olga", kuriam 111 metų. Senesnių laivų neturime, o jis trūnijo prie krantinės, netgi skendo. Laimei, yra žmonių, kurie negali abejingai žiūrėti į apleistus laivus. Atrodo, "Olgai", vien Klaipėdos uoste turinčiai beveik 20 metų istoriją, pasisekė - trečiasis jos savininkas Anatolijus Šidlauskas pasiryžęs prikelti ją naujam gyvenimui.
Laivas "Olga" 2005 metais buvo įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. A. Šidlauskas tiki, kad jį galima atstatyti ir kad jis galėtų deramai atstovauti Lietuvai pasaulio didžiųjų burlaivių regatoje "The Tall Ships Races" kaip A arba B klasės laivas, kuriam daugiau kaip 100 metų. "Būdami abejingi savo praeičiai, greitai pradėsime nevertinti ir savo šalies", - sako jis.
Buvo ir Alo Kaponės laivas
Laivas "Olga" buvo pastatytas 1906 metais Vokietijoje, Brėmeno laivų statykloje, kaip dvistiebė gafelinė škuna, skirta žvejoti silkes Šiaurės jūroje, gerokai vėliau buvo perdarytas į krovininį laivą. Jis net 5 metais senesnis už garsųjį keleivinį laivą "Titanikas".
Taigi "Olga" buvo burinis laivas ir kadaise turėjo 208 kv. m burių. Apie 1912 metus "Olgai" buvo uždėti aukštesni stiebai, šiek tiek padidintas jos buringumas.
LAIKAS. Laivas "Olga" neseniai pastatytas (viršuje) ir 2016-aisiais.
Laivas plaukiojo Šiaurės ir Baltijos jūromis. Vienu metu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų "Olga" buvo kontrabandininkų laivas. Kai JAV buvo uždrausta prekiauti alkoholiu, ja jis buvo plukdomas pačiam Čikagos mafijos tėvui, garsiam JAV gangsteriui Alui Kaponei (Al Capone). 1939 metais laivas buvo sulaikytas su kontrabandos kroviniu Ispanijoje.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1946-aisiais, kai buvo dalinamas vokiečių turtas, laivas "Olga" atiteko Norvegijai ir kurį laiką tarp fiordų plukdydavo krovinius. Šioje šalyje laivo pavadinimas buvo pakeistas į "Visnes".
Iš viso praeito šimtmečio pirmame dešimtmetyje Vokietijoje buvo pastatyti 8 tokio tipo kaip "Olga" laivai silkėms žvejoti Šiaurės jūroje. Jais į reisus plaukdavo 14-16 žmonių. Visi tie laivai buvo pavadinti moteriškais vardais. Deja, iš jų išliko vienintelė "Olga", ilgiausias laivas iš visų.
Sukišo daug pinigų
"Visnes" iš Osle gyvenusio savininko nusipirko Lietuvos verslininkas Zigmantas Steckis. Tuometinis to laivo kapitonas norvegas tais laikais Lietuvoje buvo dažnas svečias, tad 1998 metais atplukdė laivą iš Bergeno į Klaipėdą. Tada jis buvo pastatytas prie krantinės buvusiame žvejų kolūkyje "Baltija". Lietuvos uostamiestyje jam buvo grąžintas ankstesnis pavadinimas "Olga".
"Žengėme pirmuosius žingsnius užsienio rinkoje, pradėjome prekiauti su norvegais. Būdamas Bergene 1995-1996 metais pamačiau tą seną laivą, kurį turėjo mano partneriai, bet jo neeksploatavo. Jau tada jis buvo seniausias pasaulyje laivas, turintis registro klasę ir dar galintis plukdyti krovinius. Tai visiems kėlė nuostabą. Aš - ne jūrininkas, bet buvau prijaučiantis jūrai, labai ja žavėjausi. Vienas iš pirmųjų Klaipėdoje įsigijau katerį "Raketa". Mane traukė laivai. Tai ir išsimainiau savo prekes į "Visnes" naudingomis abiem pusėms sąlygomis. Buvau naivus, maniau, parsivarysiu laivą, jį suremontuosiu ir turėsiu", - pasakojo Z. Steckis.
Įgyvendinti savo sumanymą Z. Steckiui sutrukdė žinių stoka. Tuo pasinaudojo nemažai žmonių. Ir ko tik jie jam nesiūlė. "Visi pritempė nereikalingo "chlamo" iš nurašytų laivų, nes naujų agregatų tais laikais įsigyti buvo neįmanoma. Ko tik mes į tą laivą neprikišome - ir pagalbinį variklį įdėjome, ir į doką statėme, ir dugną valėme, dažėme, tvarkėme, kiek tik begalėjome, investicijos buvo gana nemažos. Kai į Vokietiją nuplaukėme, laivas visas blizgėjo. Tačiau, pasirodo, visa tai buvo nereikalinga. Tik dabar galiu pasakyti, kad mes iš jo padarėme kičinį laivą, bet tada buvo visai kitas laikmetis, visai kitas supratimas", - pasakojo Zigmantas.
Vokietijoje sutiko kaip savą
Z. Steckis su "Olga" plaukė ir į Vokietiją, ir į Daniją, ir į Olandiją. Ten visi džiaugėsi tuo laivu, bet jis suprato, kad su juo pasielgta ne taip, kaip reikėjo.
SAVININKAI. Pirmasis lietuviškos "Olgos" savininkas Zigmantas Steckis (dešinėje) ir dabartinis - Anatolijus Šidlauskas.
"2000-aisiais išplaukiau su "Olga" į Kylio savaitę Vokietijoje. Prie manęs priėjo daug žmonių, kurie apie tą laivą daug žinojo. Atėjo ir to laivo statytojo anūkas. Mačiau nuotrauką muziejuje, kurioje jo tėvas ir senelis stovi prie "Olgos" rėmų. Vietinis radijas pranešė, kad "Olga" sugrįžo į savo kraštą. Kylyje buvome labai gerbiami. Mums net pinigėlių mokėjo, kad tik ilgiau pabūtume. Jau tais laikais Vokietijoje buvo visai kitaip nei Lietuvoje. Buvo ir norinčiųjų nupirkti laivą, būčiau pardavęs, bet jie persigalvojo. Mus labai kvietė į visas parodas. Flensburge priėjo žmogus ir pasakojo, kad fiurerio vadovybė davė pinigų pakeisti "Olgos" varikliui, kad karo metais ji kaip privatus laivas plukdė karinę amuniciją povandeniniams laivams ir jos savininkas labai gerai uždirbo. O kai Vokietija kapituliavo, laivas buvo Norvegijos teritoriniuose vandenyse, todėl ir liko norvegams", - pasakojo Zigmantas.
Nebėra našlaitė
Pirmasis "Olgos" savininkas Lietuvoje tuo laivu deramai ir nepasinaudojo, tik sukišo į jį daugybę pinigų. Jis siūlė pirkti laivą vienam labai turtingam Lietuvos žmogui, o šis pasakė dar nesąs toks turtingas, kad galėtų turėti tokį žaisliuką. 2002 ar 2003 metais "Olgos" savininku tapo vilnietis Rimantas Sabaliauskas, UAB "Ristata ir partneriai" direktoriaus pavaduotojas. Jis bandė laivą nuomoti, bet nebūdamas vietinis negalėjo "Olgos" tinkamai prižiūrėti. Tai vieną sargą pasamdydavo, tai kitą. Ji kurį laiką stovėjo prie vadinamosios istorinių laivų krantinės Pilies uostelyje. Ten vienu metu skendo, sėdo ant dugno. Per štormą ir pats laivas apsidaužė, ir apgadino Danės upės krantinę, teismas priteisė savininkui atlyginti nuostolius Klaipėdos savivaldybei. Laivas buvo neprižiūrimas, atrodė tarsi paliktas likimo valiai.
Z. Steckis prisipažįsta, kad ėjo neteisingu keliu. Šiandien jis abejoja, ar dar kartą ryžtųsi tokiam žingsniui, kuris labai brangiai kainuoja. "Daug į tą laivą įdėjau širdies, pinigų, bet nieko neišėjo. Jam turi nuolatos duoti, o grąžos negauni. Anatolijus eina teisingu keliu, todėl manau, kad jam pavyks. Dabar laivas yra tose rankose, kuriose turi būti. Kai buvo numestas, man buvo jo gaila. Kasdien važiuoji pro šalį ir jauti, ar laivas našlaitis, ar - ne. Dabar "Olga" nėra našlaitė, ji turi šeimininką", - sakė Zigmantas.
Pagailo laivo
A. Šidlauskas buvo nusižiūrėjęs du laivus. Norėjo pirkti kitą, ne "Olgą", bet savininkas nesutiko parduoti. Tam kitam laivui nepasisekė: ant jo antstato užvirto kranas ir teko jį atiduoti į metalo laužą. Tad pasirinkimo nebebuvo - liko tik "Olga", kurią jis ir nusipirko iš R. Sabaliausko 2014 metų kovą. "Pamačiau tą laivą, kai jis jau buvo nuleidęs nosį. Jeigu būčiau nenupirkęs, būtų buvęs atiduotas į metalo laužą, man buvo jo gaila", - sakė Anatolijus, pats ir buriuojantis, ir laivus statantis.
VIDUJE. Laivo "Lilian" interjeras šiandien.
Pasak dabartinio "Olgos" savininko, laivas buvo suremontuotas taip, kad jį galima statyti į muziejų kaip pavyzdį, kaip negalima laivų remontuoti. Dabar tenka viską, kas buvo padaryta per visas renovacijas, likviduoti. "Reikia visiškai išardyti denį. Viską, kur tik mūsų laikais buvo prikištos rankos, būtina likviduoti", - pasakojo Anatolijus, bet džiaugėsi, kad visas takelažas, tvirtinimo mazgai išliko senoje vietoje ir per 111 metų niekas nebuvo išdraskyta.
"Atstatysime tokią, kokia buvo"
Dar vienas tokio tipo kaip "Olga" laivas, kuris buvo pastatytas 1903-iaisiais, šiuo metu yra išlikęs Suomijoje, bet jis buvo pastatytas pagal tą patį projektą Olandijoje, o ne Vokietijoje. Anatolijus pasakojo, kad jo savininkas suomis per "The Tall Ships Races" regatą lankydamasis Klaipėdoje prašė parduoti jam "Olgą".
"Manau, kad tokio dydžio laivas daug kam patiktų, tik reikia nebijoti ir jį atstatyti. Parodžiau suomiui, ką ketinu daryti, jis pasakė, kad jeigu mes dalyvausime su juo "The Tall Ships Races" regatoje, pirmos vietos, kai vertinamas laivo autentiškumas, mums garantuotos. Kad ir kaip būtų, "Olgos" istorija burinė. Iš suomio turimo laivo liko tik istorija, paties laivo - ne, nes atstatydamas jis padarė įvairių patogumų. Mes "Olgą" atstatysime tokią, kokia buvo. Manau, vietoje gultų įrengsime hamakus, turėsime šturvalą, o ne rumpelį, nes tais laikais laivuose buvo naudojamas arba vienas, arba kitas - su šturvalu saugiau", - apie savo planus pasakojo Anatolijus ir pridūrė, kad jeigu reikės, parduos kokį nors kitą laivą, bet tik ne "Olgą".
Norėtų atstatyti per dvejus metus
Olandų muziejus atstatė panašų laivą kaip "Olga" ir padarė jį beveik originalų. A. Šidlauskas ketina vykti į Roterdamą, susitikti su tais muziejininkais, pasiimti visus brėžinius. Naujasis savininkas ne tik ketina "Olgą" atstatyti, bet ir surinkti visus istorinius faktus apie ją, kurių daugiausia yra Vokietijos, bet galima rasti ir Norvegijos muziejuose.
A. Šidlauskas įsteigė viešąją įstaigą, kuri rūpinsis šiuo laivu.
Šiuo metu laivas stovi prie Danės upės krantinės. Paruošiamieji darbai jau vyksta. Statyti jį į doką kainuotų per brangiai, tad, ko gero, jis bus iškeltas ant kranto ir remontuojamas. Darbus norima pradėti dar šiemet, jeigu nepavyks, bent jau ateinantį pavasarį "Olga" tikrai bus pradėta atstatyti. Norima tai padaryti per dvejus metus. Pasak Anatolijaus, viskas priklausys nuo finansų - jeigu atsiras rėmėjų, darbai vyks greičiau.
Priglaudė ir "Lilian"
"LILIAN". Toks šis laivas buvo perimtas iš pasieniečių (viršuje) ir toks yra dabar.
Prieš trejus metus A. Šidlauskas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės įsigijo 1969 metais pastatytą laivą "Lilian". Lietuvos nepriklausomybės pradžioje mūsų pasieniečiams jį dovanojo švedai. Jo būklė buvo prasta, nes ir jis buvo "atsakančiai" suremontuotas. Irgi teko naikinti visus pristatytus dalykus.
Dabar "Lilian" nors į parodą siųsk - visas vidus perdarytas ir atrodo kaip naujai pastatytas laivas. Beje, Anatolijus mėgsta daugiausia viską daryti pats savo rankomis. Galima sakyti, kad laivų prikėlimas naujam gyvenimui yra jo hobis, duodantis šiek tiek lėšų pragyvenimui.
"Svarbus Europos laivybos istorijai"
Romaldas ADOMAVIČIUS, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas
"Olga", buvęs burlaivis, vėliau perstatytas į garlaivį ir pan., faktiškai pagal statybos metus yra seniausias laivas Lietuvoje, senesnių neturime. Jis turi istorinę vertę vien jau dėl savo amžiaus ir yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Tai vertingas laivas, tokio amžiaus laivai nesimėto. Olandijoje per kokią nors šventę praplaukia dešimtys tokių laivų. Kas kad "Olga" pastatyta Vokietijoje, dabar ji - Lietuvos turtas. Be to, šis laivas labai svarbus Europos laivybos istorijai.
Dabartinis šio laivo savininkas yra surinkęs nemažai medžiagos apie jį, konsultuojasi su manimi. Jis nori grąžinti jam buvusią burlaivio išvaizdą. Mes, muziejininkai, labai skatiname senovinių istorinių laivų restauravimą, nes Lietuva turi turėti ir tokių laivų, ne vien tik tuos greitaeigius plastmasinius ar metalinius, neturinčius istorinės vertės.
Ar realu jį atstatyti, nežinau, be abejo, reikalingas nemažas finansavimas. Vienos išlaidos, kai mes statome kurėnus ar žmonės statosi medinius laivelius, ir visai kitos, kai kalbame apie burinį laivą, tai jau visai kiti mastai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą