Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (128)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien kulniuosime į Stasio Šimkaus gatvės 15-ąjį namą. Tai - šiandieninė Stasio Šimkaus konservatorija.

Klaipėdoje turbūt nedaug pastatų, kurių paskirtis, slenkant metams, taip kito.

Karininkų kazino

Karinė žinyba 1872 m. nupirko sklypus Palangos (dabar S. Šimkaus g.) ir Luizės gatvėse, kad galėtų pastatyti butus, biurus. 1886 m. gruodžio 1 d. Palangos gatvėje duris atvėrė prabangus Karininkų kazino.

Kažkurį laiką šiame pastate buvo įsikūręs pirklys, vėliau iš jo namą nupirko miestas. Jame pradėjo kurtis 1923 m. įsteigta, o 1927 m. suvalstybinta Klaipėdos muzikos mokykla, kuri ir prieškariu vadinta konservatorija. Šiame pastate buvo įsteigtas ir pirmasis miesto muziejus.

Policijos ir gestapo būstinės

Kai 1930 m. konservatorija buvo uždaryta, čia pradėjo veikti privati mokykla. 1938 m. miesto valdžia namą nugriovė, prijungė du gretimus sklypus ir surentė pastatą policijai. Vietoje gražaus pastato su bokšteliais iškilo konstruktyvinio stiliaus trijų aukštų su mansardomis administracinis statinys policijai ir krašto seimeliui.

Taip muzikantų ir dainininkų "kalvė" atrodė prieškariu.

Kadangi pastatas buvo statomas senų statinių vietoje, kai kur buvo panaudotas buvusių namų sienų mūras. Naujasis statinys buvo suplanuotas stačiakampio formos su pusrūsiais (juose numatytos kameros daboklei). Vidaus suplanavimas elementarus: per visus aukštus išilgai koridoriai, abipus jų - kabinetai. Iš gatvės pusės, prie pat pastato kampų - dvejos durys. Todėl bet kurioje vietoje pertvėrus koridorių savarankiškai galėjo veikti dvi įstaigos.

Kai Klaipėda 1939 m. buvo prijungta prie Vokietijos, naujoji miesto valdžia šį pastatą perdavė gestapui. Ir šiandien tebėra išlikusios lietuviškos policijos daboklės, o vėliau jau gestapui priklausiusios kameros.

S. Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė, vedžiojusi po pusrūsį, greitakalbe perspėjo: "Kameros buvo, bet jose niekas nebuvo kankinamas." Paprasčiausiai vos įsikūrę gestapininkai tiesiog nespėjo "sužvejoti" aukų. Prasidėjo II pasaulinis karas, ir jiems, matyt, rūpėjo kur kas stambesnės žuvys nei Klaipėdos krašto politiniai veikėjai, kurių didžioji dalis jau buvo pasitraukusi į Lietuvą ar ir kaimynines šalis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę į konservatoriją užsuko iš Vokietijos atvykusi ponia. Ji sakė prieškariu gyvenusi visai netoli šio pastato. Po tiek metų ji panūdo pasižiūrėti, kur dirbo jos vyras. Kai ją lydėjusieji konservatorijos darbuotojai pasitikslino, ar jos vyras dirbo gestape, stojo nejauki tyla. Paskui vokietė greitakalbe išbeldė: "Bet čia buvo ir karinis komisariatas...".

Pirmoji pastato paskirtis - Karininkų kazino.

Bendrabutis

Pokariu pastato paskirtis ir vėl keitėsi. Perstačius dalį namo, perklojus stogą, rekonstravus vidų, statinys buvo pritaikytas bendrabučiui, kuriame apsigyveno Jūreivystės mokyklos kursantai, tarp kurių buvo ir šiandieninės Stasio Šimkaus direktorės L. Jonavičienės tėvas Juozas Algimantas Nepas.

Jis dukteriai yra pasakojęs apie savo jaunystės dieneles šiame Jūreivystės mokyklos bendrabutyje. Vėliau jis tapo vienu pirmųjų lietuviu laivo kapitonu Lietuvos laivyno flotilėje.

Na, o vėliau į šį pastatą vėl sugrįžo muzikantai ir dainininkai.

Muziejaus mūza

Daugiau kaip keturis dešimtmečius Stasio Šimkaus konservatorijoje dirba Stefa Rimkevičiūtė. Ji be pedagoginio darbo, tarsi darbščioji bitutė rūpestingai kaupia S. Šimkaus konservatorijos istoriją - nuo įsikūrimo dienos iki šiandien.

Beje, į konservatoriją pasitobulinti vasaros kursuose dar 1925 m. buvo atvykęs jos dėdė iš Laukuvos. Šio miestelio šviesuolis, grojęs įvairiais instrumentais, tarp jų ir vargonais, panūdo įgyti gilesnių žinių. Tad daugelio prieškario pedagogų pavardės poniai Stefai reiškia kiek daugiau.

Tokia didelė konservatorijos šeima - pedagogai ir moksleiviai - Klaipėdoje telkėsi 1927 m.

Anonsas

Tad kitą pirmadienį - apie tai, kas vyko šiame pastate iki 1930 m., kai konservatoriją uždarė.

Ką šioje mokslo įstaigoje veikė Jeronimas Kačinskas, Stasys Šimkus, Balys Sruoga ir Vydūnas?

Ką konservatorijoje dėstė pedagogai, mokęsi Vienos, Budapešto, Peterburgo, Paryžiaus, Varšuvos ir Maskvos konservatorijose?

Kokių gudrybių griebdavosi konservatorijos vadovas S. Šimkus, norėdamas nučiupti studentus tinginiaujančius tolokai nuo miesto centro esančiame bendrabutyje Bachmano dvare?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą ve.lt projektai, kuriuose yra papunktis "Miesto istorijos".

Nuo pirmųjų konservatorijos gyvavimo metų - 1923-iųjų - buvo leidžiamas įstaigos laikraštis. 1973-aisiais laikraštis buvo atgaivintas.

Gražina JUODYTĖ