"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Stasio Šimkaus gatvės 15-ajame name, kuriame šiandien Stasio Šimkaus konservatorija rengia muzikus.
Nuo 1923 metų, kai buvo pradėtas kurti šis Klaipėdos kraštui, o ir visai Lietuvai svarbus kultūros centras, jame dirbo bei buvo išugdyta daugybė šalies garsenybių. Tačiau apie jas - kiek vėliau. O kol kas pabandykime įsivaizduoti, kas vykdavo šiame pastate tuomet, kai jame veikė Karininkų kazino. Kad ir kiek varčiau istorinę literatūrą, ieškojau šaltinių apie karininkų, o gal ir civilių miestelėnų aistras ir pasilinksminimus šiame name, tokių "memuarų" aptikti nepavyko. Tačiau ieškodama tų šaltinių apie kazino radau įvairiausių Klaipėdos gyventojų pasilinksminimų aprašymų. Patikėkit, su laisvalaikio pramogomis Klaipėdoje nesisekė nuo seniausių laikų...
Angliškos manieros
XIX a. pradžioje įsigalėję pirkliai pradėjo duoti toną visam visuomeniniam gyvenimui. Jų manieras palaipsniui perėmė kiti gyventojų sluoksniai. Senieji Klaipėdos pirkliai su Anglijos firmomis palaikė verslo ir asmeninius santykius. Todėl, pasak istorikės Zitos Genienės, solidžiuose prekybos namuose buvo kalbama angliškai, mokyklose kai kurie dalykai buvo dėstomi pagal angliškas programas. Tad ir pasilinksminimams buvo perimami angliški papročiai - tarp miestiečių prigijo popietiniai arbatos, kavos gėrimo ritualai. Girtuoklystė aukštesniuose sluoksniuose tapo nebemadinga.
Įsteigti kazino, matyt, irgi buvo nusižiūrėta Anglijoje. O gal ir Vokietijoje. Mat daugelis Klaipėdos citadėlės karininkų, sprendžiant pagal jų pavardes, buvo vokiečiai.
 |
| I. Prieškarinėje Klaipėdoje sėtų muzikinio išsilavinimo sėklų nesunaikino nei karas, nei okupacija, nei trėmimai ir emigracija. Prieškarinės Klaipėdos konservatorijos auklėtiniai į draugijas ir muzikinius kolektyvus būrėsi Čikagoje. |
Istorikės Nijolės Strakauskaitės duomenimis, dar vienas kazino, tik jau po Pirmojo pasaulinio karo, buvo atvertas Smiltynės kurhauze. "Visame pasaulyje siautėjo baisi ekonominė krizė, o štai turtingi klaipėdiečiai leisdavo sau prabangą dideles pinigų sumas pralošinėti kazino",- sakė ji.
Madas diktavo "Viktorijos" viešbutis
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Klaipėda sparčiai keitėsi. Pirkliai, amatininkai, diktavę gyvenimo būdo madas, pradėjo prarasti ankstesnes pozicijas. Mat jau plėtojosi pramonė, kūrėsi bankai, stambūs prekybos centrai. Tad pirklius ir amatininkus pradėjo stelbti pramoninkai. Atsirado gausesnis darbininkų sluoksnis, padaugėjo tarnautojų ir inteligentijos. Todėl pagyvėjo visuomeninis gyvenimas, kūrėsi naujos draugijos. O jos per žiemos šventes rengdavo teatralizuotus kostiuminius vakarus. Ypač įspūdinga buvo "Concordijos" draugijos 1908 m. "Viktorijos" viešbutyje suruošta žiemos šventė "Kelionė į Italiją". Prie įėjimo įrengtoje Bazelio geležinkelio stotyje atvykėlius dainuodami pasitiko Šveicarijos muitininkai. Po "kelionės traukiniu" buvo patenkama į Genują, kur laukė Italijos policininkai. Kitose "Viktorijos" salėse buvo įrengti Monako, Monte Karlo kazino, verandoje veikė itališkas restoranėlis...
Apskritai "Viktorijos" viešbutis Klaipėdoje yra suvaidinęs svarbų vaidmenį. "Jis buvo labai modernus visais laikais. Ir ypač jis stebindavo atvykėlius iš Didžiosios Lietuvos, kai stotyje juos pasitikdavo viešbučio karietos, vėliau - ir automobiliai. Viešbutyje atvykėliai atrasdavo priemones, reikalingas batams nusiblizginti arba juos nublizgindavo kambarinės. Daug kas nustebdavo "Viktorijos" restorane aptikęs... vimdymo aparatus",- pasakojo Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Bernardas Aleknavičius.
Apie tokį aparatą jam yra porinęs Klaipėdos muitinėje dirbęs Juozas Zabielavičius. Jis dažnai buvo kviečiamas dalyvauti įvairiuose renginiuose "Viktorijos" viešbutyje, ir jis regėdavo kai kuriuos Klaipėdos ponus naudojantis tuo aparatu, kai persivalgydavo ar padaugindavo alkoholio...
|
| Prieškariu buvo dėstomos ne tik muzikos disciplinos, bet ir ugdoma meilė ir patriotizmas Klaipėdai. Muzikos mokyklos auklėtiniai prie paminklo 1923 metų Klaipėdos sukilimo aukoms. |
Anonsas
* Ką dabartinėje konservatorijoje veikė Jeronimas Kačinskas, Stasys Šimkus, Balys Sruoga ir Vydūnas
* Kokių gudrybių griebdavosi konservatorijos vadovas S. Šimkus, norėdamas nučiupti studentus tinginiaujančius tolokai nuo miesto centro esančiame muzikos mokyklos bendrabutyje Bachmano dvare
* Kodėl prieškario konservatorijoje buvo kilęs studentų ir dėstytojų maištas
* Kuo su šia mokykla buvo susijęs žymaus šių dienų Lietuvos operos grando Eduardo Kaniavos tėvas Stasys Kaniava
"Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą www.ve.lt projektai, kuriuose yra rubrika Miesto istorijos"
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą